„MG Valda“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas teigė, jog teko nemenkai pasukti galvas, svarstant, kaip apleistą teritoriją paversti vieša erdve, patrauklia Antakalnio bendruomenei ir visiems Vilniaus gyventojams.
Parke jau dabar lankosi vis daugiau miestiečių, tad S.Lyvas neabejoja, jog projekto tikslai buvo įgyvendinti, o už tai reikia dėkoti ir partneriams: Vilniaus miesto savivaldybei, kuri patikėjo šia idėja, skulptoriams, kurie sukūrė unikalius ir praktiškus kūrinius, bei architektui Algirdui Kaušpėdui, kuris konsultavo tvarkant šią edvę bei prisidėjo atrenkant geriausius menininkų darbus.
„Šių partnerių dėka turime naują erdvę, kurioje menas tampa funkcionalus, praktiškas, labai artimas: ant šių kūrinių galima paprasčiausiai atsisėsti,“ – teigė S.Lyvas.
Tikiuosi, kad šis projektas išjudins dar daug Vilniaus teritorijų, esančių šalia gyvenamųjų kvartalų, bet šiandien dar neatitinkančių daugelio estetinių ir higienos kriterijų,“ – teigė A.Kaušpėdas.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios specialistės Vaivos Deveikienės, žalioji erdvė, įgavusi meninių akcentų, tampa dar patrauklesnė gyventojams, o savivaldybė ir toliau tvarkys šią zoną bei ja rūpinsis.
Architektas Algirdas Kaušpėdas sveikindamas susirinkusiuosius teigė, jog ši diena labai džiugi, nes šiandien susirinko ne tik tie, kurie prisidėjo prie idėjos realizavimo – skulptoriai, statybininkai, plėtotojai – bet ir rajono gyventojai. A.Kaušpėdas taip pat pasidalino istorija apie netikėtą pažintį – prieš kelias dienas, tvarkant aplinką, į parką atėjo garbaus amžiaus senjorė su savo sodinininko žirklėmis, kuri pati pasisiūlė padėti ir drauge darbavosi tris dienas.
„Manau, kad tai, ką mes čia dabar matome, yra tik pradžia. Tikiuosi, kad „Antakalnio terasų“ gyventojai šią teritoriją laikys kaip savą, visą laiką prisidės prie jos tvarkymo ir prie tolesnių miesto gražinimo darbų. Tai yra labai šiuolaiškas, labai integruotas kelias. Ir tai yra Vilniaus ateitis. Tikiuosi, kad šis projektas išjudins dar daug Vilniaus teritorijų, esančių šalia gyvenamųjų kvartalų, bet šiandien dar neatitinkančių daugelio estetinių ir higienos kriterijų,“ – teigė A.Kaušpėdas.
„Menas jau pradeda savo darbą, jis yra interpretuojamas, tampa čia gyvenančių žmonių savastimi, – sakė A.Kaušpėdas.
Pasak architekto, skulptūros jau pradėjo savo meninį gyvenimą – štai Kęstučio Musteikio skulptūra, kurią autorius pavadino „Dviese“, gyventojų jau buvo praminta „Tuščiu žmogumi“. „Menas jau pradeda savo darbą, jis yra interpretuojamas, tampa čia gyvenančių žmonių savastimi,“ – sakė A.Kaušpėdas.
Suoliukų parke pristatomi šešių autorių darbai. Dalios Matulaitės skulptūroje „Ežys“, pasak autorės, vaizduojamas „pilietiškas ežys, ant savo spyglių vietoje gėrybių susirinkęs lietuviško raidyno raideles“, o Arvydas Ališanka kūriniu „Tarp“, kuris yra sukurtas iš dviejų perpjauto riedulio pusių ir juos jungiančios plokštumos, kviečia lankytojus pasijusti esant pačiame riedulio viduje.
Kazio Venclovo „Voras“, pasak autoriaus, yra kiek laukinis kūrinys – net ir pastatytas jis yra ne greta takelio, kaip kiti objektai, o arčiau miško ir gamtos. Netikėtą sprendimą pasiūlė ir Mindaugas Junčys, pamėginęs iš šalto ir kieto akmens sukurti minkštasuolį. Lankytojų dėmesį turėtų patraukti ir smarkiai išsiskirianti Ryto Jono Belevičiaus skulptūra „Šokis“, atkartojanti tradicinį Anykščių krašto pirštinių motyvą.
