„Altorių šešėly“ Klaipėdoje tapo viena didžiausių praėjusio teatrinio sezono intrigų. Nepaisant garsiai ir pusbalsiu, žiūrovų ir teatro kritikų reikštų abejonių dėl to, ar spektaklio kūrėjams pavyks kunigo Liudo Vasario dvasinės evoliucijos lūžius scenoje perteikti ne žodžiais, bet judesių, šokio kalba, Klaipėdoje šokio spektaklis sulaukė seniai neregėtų publikos anšlagų.
„Altorių šešėly“ Klaipėdoje tapo viena didžiausių praėjusio teatrinio sezono intrigų.
Kaip patys prisipažino, į gilaus, sudėtingo ir sunkiai suvaldomo romano adaptavimą scenai surėmę pečius leidosi choreografas Aurelijus Liškauskas, režisierius Ramūnas Kaubrys, dailininkė Iveta Ciparytė. Šokio spektakliui libretą sukūrė rašytoja, aktorė ir režisierė Birutė Mar.
Pasak jos, kuriant libretą, norėjosi išskirti tas romano linijas, kurias prasmingiausiai galėtų perteikti šokis, pajėgus apnuoginti žmogaus vidinio pasaulio prieštaras. „Artimiausios pasirodė šios V. Mykolaičio-Putino kūrinio temos: savojo pašaukimo ieškojimo ir žmogiškos meilės pažinimo kelias, per kurį kiekvienas pažįstame, atrandame Dievą ir save,“ – dėstė B. Mar.
Eklektika – iš gyvenimo
„Klausimų buvo daug: kodėl, kaip, ar įmanoma be žodžių, šokiu, perteikti tokį sudėtingą kūrinį, ar tai ne per didelė atsakomybė..., – premjeros išvakarėse nuogąstavimais dalijosi spektaklio choreografas A. Liškauskas. – Tačiau imdamasis inscenizuoti „Altorių šešėly“ galvojau ne tik apie idėjinius, bet ir apie racionalius dalykus. Manau, jog šis spektaklis turi galimybę sudominti tiek vyresniąją, tiek ir jaunesniąją kartą. Taip, „Altorių šešėly“ savaime yra reklama, tačiau atsakomybė nuo to nekinta – tai egzaminas ir prieš žiūrovą, ir prieš save patį.“
Muziką šokio spektakliui choreografas pasirinko kontrastingą – nuo Antano Šabaniausko iki Zbignewo Preisnerio, Olafur Arnaldso, Grego Haineso, kitų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Spektaklyje susijungia klasikinis baletas, sportiniai, neoklasikiniai šokiai, tango elementai. Šiek tiek erdvės palikta ir improvizacijai – seminarijos, pokarinio Kauno, mirties atmosferos šokėjų jausmams leidžia diktuoti formą.
„Ar nesibaiminu eklektikos?, – lyg nujausdamas galimus kritikų priekaištus garsiai svarstė choreografas. – Ne. Visas mūsų gyvenimas yra eklektika“.
Aktualus ir šiandien
Spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys įsitikinęs, jog laikas 1933 m. sukurto romano aktualumo nepaskandino: „Negaliu atsistebėti, kad po šitiek metų tolerancijos stoka visuomenėje tokia stipri!? Ir Kristaus kareivis, trokštantis išsivaduoti iš dvilypumo labirintų, turi turėti galimybę rinktis, turi turėti galimybę mūsų visų tolerancijai,“ – įsitikinęs spektaklio režisierius.
Ramūnas Kaubrys įsitikinęs, jog laikas 1933 m. sukurto romano aktualumo nepaskandino.
Scenografiją ir kostiumus sukūrusi dailininkė Iveta Ciparytė teigė šiuokart nusprendusi naudoti daugiau rekvizito, nei įprastai būdinga šokio spektakliams. Scenoje esama bažnytinės atributikos – sutanų, klauptų, kryžių, altorius – ir stilizuotų, romano sukūrimo laikmetį atliepiančių kostiumų. Scenografija – tamsi, tačiau lengva, medžiaginė, plazdanti.
Netikėtumų bus
„Altorių šešėly“ šoka visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, papildyta keletu kviestinių atlikėjų. Pagrindinį kunigo Liudo Vasario vaidmenį gastroliniuose spektakliuose atliks Aurelijus Liškauskas. Scenoje pasirodys Aušra Krasauskaitė, Beata Molytė-Kulikauskienė, Inga Briazkalovaitė, Ana Buchovska-Zamulskienė, Ričardas Jankevičius ir kiti klaipėdiečiai šokėjai.
„Šiame spektaklyje žiūrovai romano neperskaitys. „Altorių šešėly“ panašesnis į kino filmą su staigia scenų kaita, dinamika, veiksmu, – apibendrindamas savo sumanymą sakė choreografas ir pagrindinio vaidmens atlikėjas A. Liškauskas.
Teigdami, jog nei katalikų bažnyčios bendruomenės, nei pasauliečių šokio spektaklis šokiruoti neturėtų, kūrėjai čia pat priduria: „Tačiau netikėtumų bus“
