Ambicingus tikslus išsikėlę alytiškiai kultūros kelionės motyvu pasirinko tiltus.
– Kultūros sostinės programa pavadinta „Kuriantys tiltus“ o kiekviena veiklos sritis įvardijama kaip platforma su vyraujančiu žodžiu „tiltai“, kurie ir atspindinti paties projekto pavadinimą. Tai – ir „Miegantys tiltai“, „Žalieji tiltai“, „Kylantys tiltai“. Kodėl keliu į kultūrą žengsite būtent tiltais? – 15min paklausė Alytaus teatro direktorės Inesos Pilvelytės, vienos iš projekto rengėjų.
– Visai neseniai Alytuje ant senųjų kažkada nugriauto tilto polių buvo atstatytas naujas modernus šiuolaikiškas tiltas, kuriuo alytiškiai pagrįstai gali didžiuotis. Tai – pats aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas visoje Lietuvoje. Tad kodėl mums savo krašte nekurti kultūros tiltų inžinerijos?
Juolab, kad tiltai turi ir daug simbolinių prasmių. Tai – tiltai į žmogų, į bendruomenę, iš praeities į ateitį. Tiltai – tai jungtis, įrenginys, skirtas judėjimui. Kultūriniai tiltai skirti vidiniams procesams, ieškantiems to, kas mus sieja – estetinio, etninio ar lokalaus tapatumo paieškoms.
– Lietuvos kultūros sostine Alytus taps 2022 metais, tais pačiais metais, kaip Kaunas – Europos kultūros sostine. Iki 2022 metų laiko dar, atrodytų, daug. Tačiau veiklas jau pradėjote?
– Kaunas duoda geras inspiracijas, gerus pavyzdžius. Mes norėjome, kad kultūros karūna Alytui būtų uždėta kuo vėliau, kad spėtume deramai pasirengti.
Beveik pusketvirtų metų kaip tik yra tas laikas, kada visiems darbams galime sutelkti kultūros bendruomenę, pasirengti pokyčiams, kurių norime Alytaus kultūriniame lauke.
– Skaitant jūsų programą į akis krenta tai, kad projektas nėra paviršinis, tačiau labiau – giluminis. Tai – aktyvinimas, miesto bendruomenės subūrimas.
– Jau pernai rugsėjo mėnesį organizavome pirmą kultūros forumą, į kurį pakvietėme visų buvusių, esamų, būsimų Lietuvos kultūros sostinių atstovus pasidalinti savo patirtimis ar savo lūkesčiais.
Analizavome, kas buvo gerai, kas ne visai pavyko. To reikėjo tam, kad nekartotume kitų klaidų, kad parengtume veiklų planus, nustatytume projekto įgyvendinimo modelį.
Viena iš pirmųjų veiklų – praėjusią savaitę startavusi Alytaus kultūros vadybos akademija (AKVA). Tai – projektinė iniciatyva, platforma, kuri vykdys parengiamuosius darbus.
Ji veiks visus metus kaip naujo tipo mokymo įstaiga. Planavome, kad joje bus 30 narių, bet gavome beveik 50 anketų, todėl nutarėme priimti daugiau. Joje – ir miesto gimnazijų, kolegijos, bendruomenių, regiono kultūros atstovai.
Visus metus kas antrą šeštadienį vyks įvairaus formato mokymai ir užsiėmimai, paskaitos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės. Kviesime dėstytojus iš Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, kitų įstaigų, kultūros ekspertus, praktikus. Šie užsiėmimai dalyviams bus nemokami, tačiau tikimės, kad ateityje jie taps ALKS 2022 komandos nariais ar ambasadoriais, telksiančiais Aytaus miesto bei regiono bendruomenę bendrai veiklai.
– Inesa, ką, jūsų manymu, apskritai miestui suteikia kultūros sostinės titulas, kultūros karūna?
– Mano manymu, visų pirma tai yra didelis impulsas permainoms. Laikas keistis, sutelkti bendruomenę, vykdyti pokyčius kultūriniame lauke.
Pirmiausia reikia ugdyti žmonių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą. Kaip budinti bendruomenę, ją aktyvinti, kaip ją paversti ne tik pasyviu kultūros vartotoju, bet ir pačiai įsijungti į tas veiklas? Tai yra vieni iš mūsų tikslų, tiesiant tiltus tarp žmonių ir miesto.
Dar vienas iš siekių – decentralizuoti kultūrą. Dabar įvairūs renginiai, veiklos dažniausiai telkiasi miesto centre, kur įsikūrusios kultūros įstaigos. Norime keliauti į miegamuosius rajonus. Viena iš platformos veiklų taip ir pavadinta – „Mieganti kultūra“. Tam tikrus mažus žingsnelius – koncertus miegamuosiuose rajonuose – pradėjome jau pernai.
Visų pirma norime kalbėtis su bendruomene, analizuoti, ko jai reikia. Ir tada imtis bendrų veiklų.
Apie „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“
Projekto „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Kuriantys tiltus“ įgyvendinimo programos 2019–2023 metų priemonių plane numatyta organizuoti daugybę įvairių sričių renginių.
Platforma „Atminties tiltai“ – veikla ir projektai, susiję su Alytaus miesto ir krašto istorija, puoselėjamos tradicijos ir papročiais.
„Miegantys tiltai“ per įvairią veiklą ir projektus aktyvins kultūrinį ir socialinį dialogą su miesto bendruomene.
„(Ne) pastatytas tiltas“ suvienys ieškančius Alytaus miesto identiteto.
„Atviri tiltai“ integruos į Alytaus bendruomenę ir miesto gerovės kūrimą alytiškius, gyvenančius, dirbančius, kuriančius ar studijuojančius svetur.
„Žalieji tiltai“ suvienys projektus, plėtojančius inovatyvias ir patrauklias miesto erdves, mažosios ir žaliosios architektūros iniciatyvas ir analizuos istorinius ir apleistus miesto objektus, jų kultūrinę rekonstrukciją.
„Kylantys tiltai“ sujungs vaikų ir jaunimo saviraišką ir kultūrinį potencialą skatinančią veiklą ir projektus.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Liaukuvienės teigimu, tikėtina, kad artėjant 2022 metams įvairi įvairių sričių kultūros veikla ir projektai turėtų nustebinti ne tik savo gausa, miesto identitetą atitinkančiu turiniu, kokybe, bet ir išliekamąja verte.
Alytus 2022 metais pasitiks pasipuošęs. Miestą papuošti turėtų mažieji architektūros elementai – skulptūros. Alytaus miesto savivaldybė skelbs mažosios architektūros kūrinių idėjų ir įgyvendinimo konkursą, o sprendimą, kokiose miesto erdvėse bus pastatytos šios skulptūros, ketinama priimti pasitarus su miesto bendruomene.
Šių metų Lietuvos kultūros sostine pripažintas Rokiškio miestas, 2020 metais ja taps Trakų rajono savivaldybė, 2021 metais – Neringos savivaldybė.