„Kūrinys atsirado apmąstant šių dienų problemas, su kuriomis susiduriame: pandemija, humanitarinė krizė, migracija, pabėgėliai ir kt. bei būtinybę viską priimti stoiškai ir oriai, kad galėtume toliau gyventi, – sako dailininkas. – Kasdien susiduriame su naujais iššūkiais, todėl kiekvienas iš mūsų turi stengtis būti geriausia savo versija ir dovanoti, skleisti gerumą kitiems.“
Savo darbą autorius piešė pasidėjęs popierių ant vieno iš originalių Lukiškių kalėjime esančių piešimo stalų, todėl matosi reljefinės linijos, kurios kartojasi kas 130 cm per visą piešinio ilgį. Šie pasikartojimai tarsi primena natų penklinę, kurioje surašyti bėgančio laiko ritmai.
Pasikartojantys personažai – simboliai, stovintys vienas kitam už nugarų, tarsi nužengę iš F. Kafkos romanų. Jie dėvi kostiumus ir kaklaraiščius pabrėždami savo orumą ir provokuoja naujoms reakcijoms ir apmąstymams.
Anot italų rašytojo ir kalbotyrininko Umberto Eco (1932–2016), įvairios Kafkos simbolių interpretacijos – egzistencinės, teologinės, klinikinės, psichoanalitinės – tik iš dalies atskleidžia kūrinio galimybes: jis lieka begalinis ir atviras, nes nevienareikšmis. Ši citata tinka ir Amilcar Rivera M. kūriniui apibūdinti. Susimąstę, sustingę vienoje pozoje stovintys paveikslo personažai atliepia ir vieną iš „Procese” akcentuotų minčių: „Nereikia visko laikyti tiesa, reikia tik viską laikyti būtinybe.” Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog figūros atkartoja viena kitą, tačiau atidžiau įsižiūrėjus ima ryškėti skirtumai. Norisi skaityti istorijas, pasislėpusias anapus personažų veidų.
Paveikslas kviečia stabtelti meditacijai. Juolab, kad jo vizualinį ritmą papildo menininkų Manuel Valázquez ir Roberto Becerra bei klarnetininko Igno Danulio audio interpretacija. Garso instaliacijoje įrašyti skirtingų žmonių balsai ispanų, lietuvių ir anglų kalbomis. Ši garsų interpretacija dar labiau sustiprina mintį, – nors ir dažnai manome, kad niekas mūsų nesieja, visgi kiekvienas esame visumos dalis.
Paroda Vilniuje baigėsi, tačiau ji tęs kelionę toliau. Autorius tikisi, jog greitu laiku ją išvys Slovakijos meno mylėtojai.
Trumpai apie parodos kūrėjus:
Amílcar Rivera M. (Meksika) – studijavo vizualiuosius menus Verakruso universitete, o taip pat fotografiją Aktyviojoje fotografijos mokykloje (Escuela activa de fotografía) ir dramaturgiją Kuboje. Surengė personalines parodas Meksikoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, JAV, Ispanijoje, Tailande, Lietuvoje. Prieš kelis metus įkūrė galeriją Munive Arte Contemporáneo Tlaxcala (Meksika) mieste, kuriai iki šiol vadovauja.
Instagram: @amilcarriveram
Roberto Becerra (Meksika) – menininkas, inžinierius, technologas, tarpdisciplininkas ir garsų kūrėjas. Kaip menininkas dalyvavo parodose Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Lietuvoje, bei dirbo garso inžinerijos industrijoje Meksikoje / JAV ir Lietuvoje.
Manuel Velázquez (Meksika) – kompozitorius, aranžuotojas ir muzikos, teatro, kino bei animacijos projektų prodiuseris. Jo muzikos premjeros skambėjo daugelyje pasaulio šalių. 2016 m. Barselonoje įrašytas jo albumas Into Madness. Dalyvauja įvairiuose projektuose, kuriuose sukūrė ir prodiusavo albumus The Kendrick Effect ir Music Where the Music Lies.
