Parodoje eksponuojami ir bendros jų istorijos fragmentai, šeimos išsaugoti artefaktai, laiškai, kurių ištraukas įgarsino aktoriai Vaiva Kvedaravičiūtė ir Kristupas Biržietis.
Parodoje vešėjo Sofijos ir Konstantino Čiurlionių anūkė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė. Ji 15min papasakojo tokią savo senelių meilės istoriją, kokią atsimena iš močiutės pasakojimų:
„Tas nepaprastas meilės užgimimas buvo labai stiprus, kol jie buvo gyvi. Gyvenimas nutrūko, bet meilė – liko. Tą Konstantino meilę Sofijai, aš, kaip anūkė, mano tėvas, mano vaikai jautėme. Ji yra visada šalia. Nors kalbėta buvo nedaug, bet jausmas stiprus.“
Kaip teigė pašnekovė, Čiurlionių žiedai prieš tai buvo saugomi Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialiniame kambaryje-muziejuje: „Visi, kurie apsilanko pas mus, žino apie juos, tad pageidauja pamatyti. Na, arba aš pamatau, kad reikia parodyti juos. Jie nėra paslėpti.“
Pasak anūkės, gyvendamas Peterburge prieš vestuves M.K.Čiurlionis pats rūpinosi žiedais ir jų paruošimu. Viename iš laiškų menininkas savo mylimajai rašė prašydamas piršto dydžio. Žiedai turėjo būti tiksliai ir tinkamai padaryti.
Ji vis primindavo, kad čia jos, o čia Konstantino žiedas. Tai yra labai brangu.
Gauti žiedus ekspozicijai nebuvo sunku, mat parodos kuratorės susidomėjimas ir meilė Sofijai papirko Konstantino anūkės širdį.
Tiesa, M.K.Čiurlionio ir S.Kymantaitės-Čiurlionienės žiedai iš kartos į kartą nebuvo perduodami – jie išliko jų meilės simboliu ir daugiau niekas jų nemūvėjo.
„Močiutė juos nešiojo iki paskutinės dienos ant savo rankų taip, kad jai jie išdilo ir beveik suėjo vienas į kitą. Ji vis primindavo, kad čia jos, o čia Konstantino žiedas. Tai yra labai brangu“, – 15min pasakojo D.Zubovaitė-Palukaitienė.
Pasakodama Čiurlionių meilės istoriją, kuratorė Livija Krivickaitė neslėpė ašarų:
„Ši skaudi, bet labai romantiška istorija mane sujaudino dar prieš septynerius metus ir niekad nepaleido. O dabar aš galiu ja dalintis. Tikiu, kad išeis labai tikra paroda. Mano suvokimu, ji labai reikalinga šiandieniniam žmogui. Žmogui, kuris pavargęs nuo pasaulio audrų, kuris nori susikoncentruoti, nurimti, įsikvėpti.
Aktoriai, įgarsinę Sofijos ir Konstantino laiškus bei atsiminimus, savo balsais ir emocijomis tarsi prikelia mylimuosius naujam gyvenimui ir leidžia priartėti prie šios amžinos, nesibaigiančios meilės istorijos, kurios savo gyvenimuose taip trokštame.“
Parodoje „Sofijos ir Konstantino meilė“ siekiama supažindinti su menininkų meilės istorija. Taip pat norim papasakoti dviejų sielų draugystę, kuri netikėtai nutrūko, tačiau niekada nesibaigė.
