Analizuodamos palydovinius vaizdus, JT fiksuoja Ukrainos kultūros objektams padarytą žalą

Taip pat pranešama, kad po kelių savaičių visuomenei bus pristatyta stebėjimo platforma.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją buvo padaryta žala 207 kultūros objektams Ukrainoje.

Tarp jų – 88 religinės vietos, 15 muziejų, 76 istorinės ir (arba) meninės reikšmės pastatai, 18 monumentų ir 10 bibliotekų.

Kultūriniai objektai, labiausiai nukentėję nuo rusų atakų, yra Rytų Ukrainoje, šalies sostinėje ir gretimuose miestuose. Donecko srityje buvo pažeisti 56 objektai, Charkivo – 51, Kyjivo – 30, o Luhansko – 25.

„Mes darome išvadas, kad [padėtis] yra bloga, o ji gali blogėti ir toliau“, – spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė UNESCO kultūros ir ekstremaliųjų situacijų direktorė Krista Pikkat.

Žala „kultūros paveldui labai dažnai būna papildoma žala karo metu, bet kartais į jį yra taikomasi specialiai, nes tai yra šalių tapatybės esmė“, pridūrė ji.

Didelės raiškos vaizdai

UNESCO suvienijo savo jėgas su JT palydovų centru UNOSAT, kad sukurtų platformą.

Remdamasi ataskaitomis, gautomis iš Ukrainos skirtingų vietovių, UNESCO siunčia UNOSAT potencialiai pažeistų kultūros objektų sąrašą. Tada ji prašo komercinių tiekėjų, kad šie padarytų ir atsiųstų palydovinių vaizdų.

UNESCO moka už labai didelės raiškos vaizdus privačioms JAV bendrovei „Maxar“ ir Europos aviacijos pramonės milžinei „Airbus“. Tai kainuoja apie 10 eurų už kvadratinį kilometrą.

Nedidelė UNOSAT ekspertų komanda tiria nuotraukose matomus skirtumus prieš ir po smūgių.

„Kasdien atliekame Ukrainos [objektų] analizę naudodami palydovines nuotraukas, kad geriau suprastume padėtį vietoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyresnysis vaizdų analitikas Manuelis Fiolas.

Ekspertų komanda palygina vaizdus, analizuoja padarytos žalos laipsnį bei taip pat gali nurodyti kuriame laiko intervale ji buvo padaryta.

Ar pavyks gauti vaizdą, priklauso nuo oro sąlygų. Manoma, kad artėjanti žiema apsunkins darbą Ukrainoje dėl vis dažnesnio debesuotumo ir sniego dangos.

Teigiama, kad platforma turi duomenų paieškos bazę, o paveiktos vietos yra sužymėtos skaitmeniniame žemėlapyje. Pažymima, kad UNESCO iniciatyva sukurta platforma nesiima spręsti, kas atsakingas už Ukrainos kultūriniams objektams padarytą žalą.

„Mes nesiekiame pasakyti, kas, ką padarė ir kodėl“, – teigė K.Pikkat.

„Pagrindinė mūsų pareiga yra užtikrinti, kad turėtume informacijos apie objektus ir situaciją, kurioje jie yra, kad būtume pasirengę atnaujinimui“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

„Tačiau žinome, kad ankstesnėmis aplinkybėmis ši [vaizdų] dokumentacija buvo naudojama šalies valdžios, šiai nagrinėjant kaltinimus dėl karo nusikaltimų“, – sakė K.Pikkat.

UNESCO pasaulio paveldo objektai

K.Pikkat teigia, kad ši platforma buvo bandomasis projektas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar UNESCO galėtų naudingai rinkti tokio pobūdžio informaciją bei potencialiai išplėtoti šios platformos taikymo sritį už Ukrainos ribų. Taip pat siekiama, kad platforma ekspertams taptų realiu laiku prieinamu interaktyviu įrankiu.

Teigiama, kad per aštuonis Kremliaus karinės invazijos mėnesius nei vienas Ukrainos kultūrinis ar religinis objektas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nenukentėjo.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai paprašė UNESCO įtraukti istorinį Odesos uostamiestį į Pasaulio paveldo sąrašą, siekdamas apsaugoti jį nuo Rusijos oro smūgių.

Šiuo metu UNESCO bendradarbiauja su Odesos valdžios institucijomis bei siekia užtikrinti, kad pagrindiniai uostamiesčio paminklai ir kultūros objektai būtų pažymėti mėlynu skydu – emblema, taip ginkluotų konfliktų metu nurodant kultūrines vertybes, kurios turi būti apsaugotos nuo atakų.

Taip pat UNESCO bendradarbiauja su Ukrainos muziejais ir kolekcijomis, siekiant kovoti su grobstymo, kuris yra dažnas reiškinys karo akivaizdoje, grėsme.

Organizacija taip pat yra aptarusi su Kyjivu galimybę karo laikotarpiu iš šalies išvežti kultūros paveldo objektus, tačiau K. Pikkat pripažino, kad tai buvo itin sudėtingas sprendimas. Buvo imtasi kitų veiksmų – kolekcijos pervežtos į saugesnes Ukrainos dalis.