Vilniaus universitete vykusiame susitikime A.Dmitrijevas sakė, jog nepaisant to, kad jo vardas ir pavardė rusiški, jis – pusiau lietuvis.
Rašytojas paaiškino, kad jo mama Nijolė kilusi iš Mažeikių. Kaune ji baigė merginų gimnaziją ir išvyko toliau mokytis į tuometinį Leningradą. Ten baigė filologiją ir sutiko būsimą vyrą – taip pat filologą. Rašytojo mama visą gyvenimą dėstė rusų kalbą ir literatūrą.
Taigi, lietuvė mama įskiepijo meilę rusų kalbai savo atžalai, kuri vėliau tarp rašytojų tapo viena ryškiausių žvaigždžių Rusijoje.
Lietuvoje A.Dmitrijevas turėjo daug giminių, tačiau jis su liūdesiu pripažino, jog didžioji dalis jo artimųjų yra seniai emigravę.
„Negaliu pasakyti, kad labai atidžiai stebiu viską, kas vyksta Lietuvoje. Susidaro įspūdis, kad viskas čia labai ramu, tačiau mane liūdina emigracijos mastai. Du mano pusbroliai iš Kauno išvyko gyventi į Airiją. Jiems dabar po keturiasdešimt. Kas čia dabar? Anglija – Airija, Airija – Anglija“, – kalbėjo jis.
Rašytojo ryšys su Lietuva prieš dešimtmetį tapo tampresnis, o dabar jis planuoja parašyti romaną apie savo motiną. Tai – jam labai skaudi tema, nes 2000 metų pradžioje abu A.Dmitrijevo tėvai žuvo gaisre.
Sūnui atiteko ilgą laiką tėvų rašyti dienoraščiai, jo mama dienoraštį lietuvių kalba rašė nuo ankstyvos jaunystės. Giminių padedamas A.Dmitrijevas verčia juos į rusų kalbą.
„Norėčiau ką nors parašyti apie Lietuvą. Bet tai man labai sunki tema, nes mano tėvai prieš dešimtmetį sudegė gyvi. Visas jų archyvas liko man, taip pat ir mamos dienoraščiai, kuriuos ji rašė nuo 16 metų. Ir štai skaitau, kaip ji prašo Dievo atleidimo už tai, kad yra priversta įstoti į satanistinę organizaciją – Komjaunimą. Rašo, kad negali kitaip pasielgti, nes komjaunuoliai pažadėjo nužudyti jos mokytoją. Mama man apie tai nieko nepasakojo. Kiekvienas žmogus – paslaptis“, – sakė jis.
Rašytojas pridūrė, kad iš dienoraščių turėjo galimybę visai iš kitos pusės pažinti savo tėvus.
Nepaisant to, kad augo filologų šeimoje, jis svajojo tapti mokslininku. Pirmoji jo knyga buvo išleista tik 1999 metais, nors apsakymai dar nuo 1983-ųjų buvo publikuojami žurnaluose.
Pirmasis A.Dmitrijevo apsakymas vadinosi „Štilis“, jam aptarti buvo skirta visa „Radio Svoboda“ laida, dėl ko rašytojas turėjo nemalonumų.
