Apsinuoginti pasiryžusiems vyrukams padėjo trenerė (aktorė Lina Rastokaitė) ir klubo vadybininkas Bernardas (aktorius Sakalas Uždavinys).
Jau nuo pirmųjų spektaklio scenų buvo galima išvysti šį tą pikantišką, o salėje viena po kitos aidėjo juoko bangos. Didesnėms ar mažesnėms nuogybėms pasiryžę aktoriai vaidino skirtingus, bet pakankamai charakteringus personažus, lengviau, sunkiau ar labai sunkiai pasiryžtančius nusirengti prieš publiką. Spektaklis prie Lietuvos realijų priartintas ne tik vietove, kurioje vyksta veiksmas, ne tik aktorių apranga ir kitu sceniniu rekvizitu, bet ir skambančiomis lietuviškomis dainomis. Pavyzdžiui, romantikas Albertas žiūrovams šoko pagal Violetos Riaubiškytės ir Viliaus Tarasavo meilės dainą „Aš tavo“.
Tiesa, antras kulminacinis veiksmas, kuriame kiekvienas iš penkių bedarbių atliko savo solinį numerį, galėjo pasirodyti kiek ištęstas. Tarp pasirodymų pauzes užpildydavo G. Ivanausko personažas – šeštasis bedarbis Tutis, persirengęs moterimi, kuris vaikščiojo po salę, bendravo su žiūrovais ir pasakojo anekdotus su erotiniu prieskoniu. Publiką vėl išjudino ir juoktis privertė finalinis bendras visų paprastų „pilvotų, plaukuotų, saulės nemačiusių“ lietuviškų vyrų šokis su liaudiškais elementais pagal dainas „Welcome to Lithuania“ ir „Trys milijonai“. Tradicinę vyrukų su tautinėmis juostomis kepurinę primenantis šokis šiame spektaklyje buvo netradiciškai apsinuoginęs.
Žiūrovai, kurie nesitikėjo aukštojo meno, plojimais ir šūksniais dėkojo lenkų režisieriui Arkadiuszui Jakubikui ir drąsiems lietuvių aktoriams už smagią pramogą ir gautą vitamino C dozę.
