Gintarė Masteikaitė: „Užsidaryti kaip anksčiau būtų savižudybė“
Pasak Gintarės Masteikaitės, prodiuserės, Lietuvos šokio informacijos centro vadovės, „visas kultūros sektorius su nerimu žiūri į rudens ir žiemos sezoną, užsidaryti kaip ankščiau, būtų savižudybė“:
„Manau visų tikslas vienas – vykdyti veiklas ir kviesti jose dalyvauti žiūrovus ir dalyvius tik su galimybių pasais. Visi tam po truputį pradedame ruoštis, aktyviai kviečiame visus su kuriais dirbame skiepytis arba reguliariai testuotis. Kito pasirinkimo, deja, nebus. Niekas nenori ir nebegali visiškai užsidaryti, eina antri metai kaip gyvename šioje realybėje, progresas turi būti ir turime pagaliau išmokti prisitaikyti prie situacijos.“
Jos teigimu, „reikia pripažinti ir jau dabar kalbėti apie tai, kad žiūrovų visi turime ir turėsime mažiau. Tai neišvengiama. Žiūrovų srautams sugrįžti į 2019 m. gali prireikti ne vienerių metų“.
Atvirumas ir komunikacija padėtų mums kokybiškai ir maksimaliai pasiruošti visiems galimiems scenarijams.
Šioje vietoje prodiuserė tikisi Lietuvos kultūros tarybos (LKT) ir Kultūros ministerijos finansinės pagalbos. "Jų pačių požiūrio kaitos į įgyvendintų projektų rezultatų skaičius", - sakė ji.
Ji tikino, kad „labai trūksta informacijos apie valdžios planuojamus situacijos valdymo scenarijus, galime tik spėlioti ką jie planuoja“:
„Atvirumas ir komunikacija padėtų mums kokybiškai ir maksimaliai pasiruošti visiems galimiems scenarijams.“
G.Masteikaitė taip pat yra tarptautinio scenos meno festivalio „ConTempo“ vadovė, kuris vyks rugpjūčio pabaigoje. 15min teiravosi, ką organizatoriai darytų, jeigu skaičiai taptų nevaldomi:
„Ruošiamės ir scenarijui B, kai tektų dalį suplanuotų veiklų uždarose erdvėse perkelti į atviras erdves. Visi renginiai suplanuoti atvirose miesto ir miestelių lokacijose tikrai įvyks. Jeigu taip nutiktų, kad negalėtume pristatyti dalies tarptautinės programos – turime pasiruošę planą su Lietuvos kūrėjais. Jau praėjusiais metais, dirbant su šiuo festivalio teko per keletą dienų pereiti iš plano A į planą B, tad repeticija kaip ir įvyko. Svarbiausi nepanikuoti, laikytis maksimalių saugumo reikalavimo ir būti atviriems su auditorija.“
MO muziejus tikisi, kad veiks galimybių pasas
MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė pripažįsta nerimaujanti dėl rudens.
„Labai tikimės, kad skiepas ir galimybių pasas leis sektoriams veikti, – 15min sakė ji. – Suprantame, kad bus atnaujintas kaukių dėvėjimas, tam tikri lankytojų skaičiaus ribojimai, tačiau labai svarbu, kad kultūros įstaigos nenustotų veikti.“
„Tai bus trečiasis kartas, tad planuoti, kokie bus scenarijai, yra daug lengviau“, – mąstė M.Ivanauskienė.
„Esame išbandę viską – virtualias edukacijas, ekskursijas, bet puikiai žinome, kad tai nepakeis gyvų patirčių. Rugsėjo 4 d. MO muziejuje atsidarys nauja paroda, todėl uždarymo atveju ją pamatytų labai nedaug žmonių. O šis didelis triūsas būtų neišnaudotas," – teigė ji.
„Finansai yra visiškai atskiras klausimas, – tikino MO muziejaus direktorė. – Mes dar neatsigauname po dviejų uždarymų.“
Vilniaus mažasis teatras rudenį rodys spektaklius
Vilniaus mažojo teatro (VMT) vadovo pavaduotoja Daiva Baltūsytė-Len rudenį planuoja spektaklių repertuarą.
„Kaip ir visada, atsižvelgdami į šiuo metu galiojančius nutarimus, toliau vykdysime veiklą. Jeigu bus paūmėjimai arba kiti reikalavimai, atsižvelgsime“, – kalbėdama apie artėjantį rudenį, teigė ji.
Jeigu karantinas vis dėlto būtų įvestas, tai nutrauktų suplanuotus spektaklius, premjeras, repeticijas, pasakojo D.Baltūsytė-Len.
„Teatrui vėl reikėtų ieškoti galimybių derėtis, viską perplanuoti. Jau nekalbu apie neuždirbtas pajamas, kai mūsų veikla buvo uždrausta, – sakė ji. – Juk aktorių, kūrybinių darbuotojų atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo spektaklių skaičiaus.“
„Mes esame Kultūros ministerijai įsipareigoję įgyvendinti planus, tačiau dažnai tenka juos keisti dėl karantino apribojimų“, – sakė pašnekovė. Ji pažymėjo, kad ministerija į kūrybinius planus atsižvelgia, tačiau vertėtų į kai kuriuos aspektus – metinių biudžetų skirstymą, galimybę laisviau koreguoti kūrybinės veiklos programą – pažvelgti lanksčiau.
LNOBT prisidėtų prie vakcinacijos skatinimo
„Ateina liūdnesnės mintys“, – kalbėdamas apie artėjantį rudenį, teigė J.Sakalauskas.
Jis tikino, kad LNOBT „tikrai prisidėtų prie vakcinacijos skatinimo“: „Padarysime viską, kad primintume norintiems skiepytis ir neturintiems neigiamo požiūrio dėl vakcinų.“
„Akivaizdu, kad daugėja atvejų. Pasaulis jau imasi priemonių, o Lietuva jų dar tik imsis. Neramu, nes turime išskirtinį sezoną. O tikėjomės, kad jis bus toks, kaip būdavo anksčiau. Ir dabar tikimės iki paskutiniųjų“, – sakė J.Sakalauskas.
Pasak jo, jau keli LNOBT renginiai yra atšaukti jo iniciatyva: „Medikų bendruomenė jau ruošiasi sudėtingesniam laikotarpiui, tad akivaizdu, kad bus skelbiamas kažkokio lygio karantinas. Nenoriu gąsdinti visuomenės, bet visi ženklai tai rodo, nors tai oficialiai dar nepatvirtinta.“
J.Sakalauskas tikisi, kad artėjantis ruduo nesutrukdys repetuoti, juoba „paskiepiję esame didesnę dalį žmonių“: „Tikimės, kad per rugpjūtį daugelis žmonių gaus vakcinas, pragyvensime šį mėnesį repetuodami, o rugsėjį jau žiūrėsime.“
LNOBT vadovas sakė besitikintis, kad pasiskiepijusiems bus sukurtos sąlygos.
Nacionalinė biblioteka streso nejaučia
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas sakė, kad „kaip bibliotekos vadovas streso dėl rudens nejaučia“.
Jis išreiškė pasitikėjimą savo institucija ir teigė, kad nuo pirmojo karantino pradžios jie „veikė proaktyviai“. „Mes maksimaliai prisitaikome prie situacijos, kadangi turime daug galimybių ir kūrybingų darbuotojų“, – sakė R.Gudauskas.
Šiuo metu R.Gudauskas ruošiasi platesniam integralumui, kad biblioteka galėtų veikti esant ribotoms sąlygoms. „Mes tampame aktyvaus turinio kūrimo vartojimo erdve, kurioje gali dalyvauti visi“, – sakė jis.
„Visi šie apribojimai nėra mums papildomas pliusas, bet mus, kaip ir visas kita organizacijas, privertė sparčiau žengti skaitmeninės transformacijos keliu, – tikino R.Gudauskas. – Tai nėra formalūs žodžiai, bet mes tikrai esame biblioteka, veikianti 24 val. per parą. Šis veikimo modelis jau yra pastebėtas pasaulyje, be to, esame tarp sėkmingiausių pandeminiu laikotarpiu dirbančių nacionalinių bibliotekų.“
S.Kairys: „Joks superplanas nepadės“
15min kultūros ministro Simono Kairio klausė, ar galimybių pasas užtikrins kultūros įstaigų veiklą rudenį?
„Pirmiausia turėtume kalbėti ne apie galimybių pasą, o tai, ką mes visi kartu privalome padaryti dėl rudens. Visi, ypač veikiantys kultūros lauke, jo lyderiai, nevengiantys viešai komunikuoti, galėtų kviesti žmones skiepytis, kad rudenį galvotume ne apie sektoriaus uždarymą“, – teigė jis.
Jo požiūriu, „joks superplanas nepadės“: „Yra labai aišku, ką per artimiausius mėnesius turime padaryti.“
„Mes galime galvoti apie kokius nors gaivinimo planus, tačiau jie nebus visuomet efektyvūs. Visgi, geriausia parama yra veikla. Vadinasi, mes privalome maksimaliai jų nestabdyti.“
Ar svarstoma neleisti nesiskiepijusiems kultūros darbuotojams atvykti dirbti? „Pirmiausia tokių kirviu nukirstų sprendimų negalima priimti. Vyriausybė yra aiškiai nusprendusi, kokių sričių darbuotojai turi testuotis arba turi būti vakcinuoti. Tuo metu girdime diskusijas, ar iš tiesų sąžininga valstybei mokėti už kiekvieną testą, nors vakcina pasirūpinta?“ – atsakė S.Kairys.
Ministras tikino, kad pagalba, susijusi su karantinu, yra suplanuota. „Ministerija ir Kultūros taryba yra pasiruošusios lanksčiai reaguoti į procesus.“ Turėtų veikti individualios stipendijos, taip pat turėtų būti kompensuojama dalis išlaidų, kurių negali padengti auditorijos. „Lygiagrečiai esama ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių“, – sakė jis.
Po skambučio ministrui jis savo feisbuko paskyroje taip pat pasidalijo mintimis apie rudenį:
Kaip kultūros įstaigoms sekasi vakcinuotis?
Sveikatos ministras A.Dulkys liepos 21 d. teigė, kad žodis „karantinas“ yra iš praeities žodyno. Pasak jo išsakytos minties, galima manyti, kad uždarymas bus taikomas tik nepasiskiepijusiems:
„Jeigu kas nori kalbėti apie pandemiją, tada, matyt, vertinga pabrėžti, kad šiuo metu tai yra ne apskritai pandemija, o nepasiskiepijusių pandemija.
Jeigu kam nors norisi Lietuvoje kalbėti apie karantino statusą arba patį karantiną, tai irgi pradėkim nuo to, kad tai yra nepasiskiepijusių karantinas“, – teigė jis.
S.Kairys taip pat patvirtino, kad „Vyriausybė nenorėtų, kad įvyktų toks dalykas kaip karantinas“.
Tad kaip15min kalbintoms kultūros įstaigoms sekasi skiepytis?
Pasak M.Ivanauskienės, MO muziejaus „komanda pasiskiepijo, kai tik atsirado galimybė“. „Mes tikrai norime saugiai priimti lankytojus ir nekelti grėsmės kitiems“, – patikino ji.
D.Baltūsytė-Len teigė, kad VMT dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję. „Teatro viduje esame pasitvirtinę įsakymą, kuriuo numatyta pateikti įrodymą, kad esame pasiskiepiję arba atlikę testą.“
Tuo metu J.Sakalauskas teigė, kad beveik 70 proc. LNOBT turi tam tikrą apsaugą, t. y. arba persirgę, arba yra gavę vieną / du skiepus. „Mes galime teigti, kad mūsų teatras eina link kolektyvinio imuniteto susidarymo“, – sakė jis.
„Nesitikime stebuklo, kad priversime skiepytis visus. Vis dėlto, dauguma darbuotojų yra teigiamai nusiteikę dėl skiepijimo. Mūsų siekiamybė, kad LNOBT 75–80 proc. žmonių turėtų apsaugą“, – pasakojo J.Sakalauskas.
R.Gudauskas teigė, kad dėl pasiskiepijusių darbuotojų skaičiaus labai tikslių duomenų neturi, „nes jie yra kintantys“. Tačiau tikino: „Elgiamės 100 proc. pagal visus Vyriausybės nurodymus, o daugiau nei 50 proc. bibliotekos darbuotojų yra pasiskiepiję.“
„Šiuos dalykus labai skatiname“, – patikino R.Gudauskas. „Tačiau iš mūsų pusės skatinimas yra švelnus, nes profsąjungų bendruomenė (du trečdaliai kolektyvo narių joms priklauso) kategoriškai perspėjo, kad vadovai gerbtų žmogaus teises. Jeigu skiepijimas neprivalomas, tai taip ir yra.“
Ar priimtų į darbą nesiskiepijusius?
Pasiteiravus kultūros įstaigų vadovų, ar šie sutiktų nepriimti į darbą nevakcinuotų asmenų, nuomonių buvo įvairių.
LNOBT vadovo požiūriu, privalomas testavimas turėtų būti paliktas, nes „turime apsaugoti visus“.
„Nepriimti į darbą neprasitestavusių yra kraštutinė priemonė. Be to, esu tikras, kad dar turime pusantro mėnesio skatinti žmonės skiepytis kitomis priemonėmis. Jas reikėtų išnaudoti“, – komentavo J.Sakalauskas. Jis pridūrė, kad vis dar esama nepasiskiepijusių ne dėl nusistatymo prieš vakciną, o dėl atsipalaidavimo.
Atsakydamas į šį klausimą, R.Gudauskas teigė, kad šiuo metu kaip tik rengiamas įstatymo projektas: „Dar tik gausiu jo paskutinę redakciją, todėl nenorėčiau atsakymo improvizuoti. Mes žiūrime, kokios dabartinės sąlygos. Ir tikrai tie, kurie turi santykį su išorės vartotojais, turėtų dirbti saugiai, būti pasiskiepiję. Vis dėlto, mes turime daug darbuotojų, kurie gali dirbti ir per nuotolį.“
M.Ivanauskienės atsakymas skambėjo taip: „Teoriškai net nesvarstome tokios galimybės. MO muziejaus komanda yra sąmoningi asmenys, galvojantys apie savo ir visų piliečių saugią ateitį.“
