Menininkai su negalia vis dar lieka už borto
Viena didžiausių problemų – menininkų su negalia atskirtis, jų neįtraukimas rengiant parodas, pasirodymus, meno kūrinių ekspozicijas ar kitus kultūros renginius. Britų tarybos ir partnerių 2021 m. atliktas tyrimas „Time to Act“ atskleidė, jog tik kas septintas gyventojas Europoje yra susipažinęs su neįgaliųjų menininkų darbais, o daugiau kaip pusė apklaustųjų savo žinias apie menininkų su negalia darbus įvertino prastai arba labai prastai.
Atsakant į klausimą, kodėl taip yra, didžioji dalis respondentų tarp priežasčių nurodė informacijos trūkumą, švietimo spragas, žmonių su negalia kūrybos viešinimo stoką. Situacijos negerina ir tai, jog vos mažiau nei trečdalis festivalių ir renginių organizatorių bent kartą į metus pristato arba remia neįgalių menininkų darbus, tad nėra siekiama proaktyviai rodyti menininkų su negalia kūrybos. Kas trečias meno organizacijų atstovas nurodė visai nesidomintis naujais darbais, sukurtais menininkų, turinčių negalią, rašoma Britų tarybos pranešime žiniasklaidai.
Kiek pozityvesnė situacija Europoje yra su neįgaliosios auditorijos įtraukimu į renginius ir suteiktas sąlygas juose lankytis. Siekiant suteikti galimybę asmenims su negalia dalyvauti kultūros veiklose, organizacijų atstovai taiko nuolaidas neįgaliesiems, imasi veiksmų pritaikant patalpas (pvz., įrengia tualetus, liftus), siūlo vertimus į gestų kalbą, atlieka garsinius įrašus akliesiems.
Tačiau pažangos trūksta ir čia: tik mažiau nei pusė organizacijų atstovų nurodė, kad ėmėsi šių veiksmų pagerinant neįgaliųjų prieigą prie meno kūrinių, renginių, pasirodymų. Britų tarybos ir partnerių atliktas tyrimas parodė, kad meno organizacijos siekia pagerinti neįgaliųjų auditorijos dalyvavimą kultūriniame gyvenime Europoje, tačiau neįgalieji šiandien vis dar lieka už borto.
Ar kaltas tik finansavimo ir žinių trūkumas?
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kodėl menininkai su negalia yra palikti kultūrinio gyvenimo nuošalėje: daugiau nei pusė apklaustų organizacijų, kultūrinių įstaigų ir festivalių atstovų teigė, kad siekiant įtraukti daugiau žmonių su negalia, jiems būtinas finansavimas. Be to, respondentai išskyrė ir kitą priežastį – žinių trūkumą apie menininkus ir menką jų pasiekiamumą.
Panašus modelis išryškėjo ir klausiant apie kliūtis, trukdančias suteikti galimybes neįgaliesiems lankytis kultūriniuose renginiuose: didžioji dalis respondentų teigė, jog neturi finansinių galimybių suteikti sąlygas lankytis renginiuose negalią turintiems žmonėms, pusė atsakė, jog neturi tinkamų komunikacijos priemonių, tokių kaip specialios internetinės svetainės ir pan.
Taip pat mažiau nei pusė teigė, jog trūksta specialistų arba negali išpildyti visų reikalavimų, reikiamų neįgaliesiems žmonėms tokio tipo renginiuose. Tačiau susirūpinti reikėtų pirmiausia tuo, kad beveik trečdalis atsakiusiųjų nėra suinteresuoti daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su neįgaliųjų auditorija ir menininkais.
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė teigia, jog reikia labai daug informacijos ir žinių, pozityvaus paskatinimo, kad negalią turintieji pradėtų patys aktyviau dalyvauti ir visuomenėje tai taptų savaime suprantamu reiškiniu. „Ne negalia turi lemti negalią turinčių menininkų pasiekimų ir jų kūrybos rezultatų matomumą, o jų kūrybinis ir meninis potencialas.
Tačiau jam pasireikšti reikalingos papildomos paskatos ir ypač sąlygos, nuo mažens lavinant vaikų su negalia kūrybinius gebėjimus. Tam reikalingas įtraukimas į formalaus, neformalaus švietimo programas, taip pat sąlygos ir paskatos dalyvauti socialiniame gyvenime.
Visuomenei, įskaitant ir meno bei kultūros sektorių, reikia papildomos informacijos apie kliūtis, kurios žmonėms su negalia užkerta kelią į meno, kultūros erdves, taip pat informacijos apie įvairius metodus, kurie padeda žmonėms su negalia, ypač sensorine, t.y. regos ar klausos, įsitraukti į kūrybines veiklas ir kaip dalyviams, ir kaip žiūrovams. Požiūris visuomenėje pamažu keičiasi, ir ypač jauni žmonės su negalia yra gerokai drąsesni ir aktyvesni dalyvaujant, kuriant, dirbant ir realizuojant savo gebėjimus.
Tačiau kol kas tai nėra savaime suprantama, todėl visų pastanga pagalvoti apie meno kūrėjų ir vartotojų įvairovę, taip pat apie situacijas kai reikalingas aplinkos ar kitoks pritaikymas yra pirmas žingsnis siekiant įtraukios visuomenės ir lygių galimybių visiems“.
