„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar kultūros įstaigos tampa antraeilėmis? Vadovai – apie iššūkius ieškant darbuotojų

Atėjus rugsėjui, žmonės tikisi ir laukia pokyčių – didesnių atlyginimų, geresnių darbo sąlygų. Tačiau kultūros įstaigoms tai tampa iššūkiu. Tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės kultūros institucijos susiduria su finansavimo stygiumi, kuris dažnu atveju tampa darbuotojų, tokių kaip technikai ar administruojantis personalas, trūkumo priežastimi. Kultūros įstaigos tikina, kad kai kuriais atvejais darbo užmokesčio klausimu sunku konkuruoti su rinka.
Darbo pokalbis
Darbo pokalbis / Shutterstock nuotr.

A.Gelūnas: visuomenės sąmonėje kultūros institucijos laikomos antraeilėmis

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius Arūnas Gelūnas pasakoja, kad kultūros ir meno sektoriuje darbuotojų kaita nėra tokia žymi. Pasak jo, LNDM kuratorių, fondų saugotojų, salių konsultantų, meno edukatorių, ekskursijų gidų, leidybos srityje dirbančių darbuotojų veikla yra kur kas pastovesnė.

Rinka jiems gali mokėti daug daugiau.

Visgi, LNDM trūksta technikų – meistrų, santechnikų, elektrikų, statybos darbų specialistų. Tačiau situacija nėra tokia dramatiška – tokias paslaugas, A.Gelūno teigimu, galima pirkti samdant įmonę ir sudarant sutartį: „Nepaisant to, su specialistais, technikais kartais vis tiek iškyla bėdų, dėl to, kad rinka jiems gali mokėti daug daugiau.“

A.Gelūnas pabrėžia, kad visgi didžiausia problema yra bendrųjų funkcijų darbuotojai. Jis turi omenyje teisininkus, ekonomistus, viešųjų pirkimų specialistus, investicijų specialistus: „Nors ieškome geriausių finansinių ir visokių kitokių sąlygų, bet krūviai dideli, atlyginimus galime mokėti tokius, kokius galime ir, matyt, tas santykis tarp įdedamo darbo ir gaunamo atlygio vis tiek neretai paskatina šių darbuotojų kaitą.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arūnas Gelūnas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arūnas Gelūnas

Perklausus apie specialistų atlyginimus, A.Gelūnas sako drįstantis teigti, kad vidutinis atlyginimas į rankas greičiausiai yra perkopęs tūkstantį eurų. Kaip skelbiama Rekvizitai.lt internetinėje svetainėje, 2024 metų liepos 1 dienos duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėje buvo 1 667 Eur (neatskaičiavus mokesčių).

Kadangi LNDM yra vyriausybinė įstaiga, paklaustas apie finansavimo pakankamumą, A.Gelūnas situaciją linksta vertinti teigiamai. Jo manymu, bėda yra ne skiriamas finansavimas, o susidaręs vaizdinys, kad kultūros institucijos nėra teisininkams, ekonomistams, viešiesiems administratoriams patraukti teritorija: „Matyt, mūsų visuomenės sąmonėje kultūros institucijos dar vis yra antraeilės, truputį biednesnės, pasislėpusios šešėlyje, nors galiu patvirtinti, kad taip jau seniai nėra.“

M.Budraitis: visam teatro pajėgumui įgyvendinti trūksta 31 etato

Su savotiškais iššūkiais susiduria ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT). LNDT generalinio direktoriaus Martyno Budraičio teigimu, teatrui meno srities atstovų netrūksta, dažniausia ir didžiausia kaita yra tarp scenos tarnybų, pavyzdžiui, dekoracijų montuotojų: „Pagrindinės priežastys turbūt yra darbo laikas, nes tai yra 6 dienų darbo savaitė, ir atlyginimo dydis.“

Nors kvalifikuoti darbuotojai ir specialistai į rankas gauna virš 1000 Eur, M.Budraitis pasakoja, kad teatrui finansavimo įdarbinti reikiamus specialistus neužtenka: „Turimą darbo užmokesčio fondą mes išnaudojame anksčiau ir kasmet maždaug mėnesį/pusantro mes prisidedame iš savo uždirbtų lėšų, kad pilnai apmokėtume.“

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Martynas Budraitis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Martynas Budraitis

Pasak direktoriaus, pastaruoju metu yra kreiptasi ir į Finansų, ir į Kultūros ministerijas.

Kaip skelbia LNDT svetainėje pateikti 2024 m. I ketv. duomenys, bendras vidutinis darbo užmokestis organizacijoje siekia 1999 Eur neatskaičius mokesčių. Tiesa, teatro bei struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai uždirba bene perpus daugiau, o darbininkų atlyginimai vos perkopia 1100 Eur neatskaičius mokesčių.

M.Budraitis prideda, kad teatre po rekonstrukcijos yra 3 salės, galinčios veikti sinchroniškai, tačiau tam reikia daugiau darbuotojų: „Teatro veiklos plėtrai viso trūksta 31 etato techninių darbuotojų, žiūrovų aptarnavimo personalo ir pastato priežiūros specialistų.“

J.Šaltytė-Mironovienė: turime fiksuotą biudžetą ir jo ribose privalome išgyventi

Vis dėlto, Lietuvos nacionalinei filharmonijai (LNF) šiuo metu darbuotojų nestinga. Kaip pasakoja LNF generalinės direktorės pavaduotoja Jurgita Šaltytė-Mironovienė, šiuo metu įstaigoje ieškoma tik buhalterių, visi kiti etatai yra užimti. Tiesa, J.Šaltytė-Mironovienė pažymi, jog periodiškai su darbuotojų trūkumu yra susiduriama, bet kol kas pavyko rasti viską, ko ieškojo.

Kartais susiduriame ir su specialistų nutekėjimu, dėl to, kad kai kur nesukonkuruojame atlyginimais, ypač su verslo pasauliu.

Jos teigimu, kai kuri darbuotojų kaita yra visiškai natūrali – vieni ieško karjeros galimybių kitur, keičia kvalifikaciją, kiti išeina į užtarnautą poilsį – pensiją: „Kartais susiduriame ir su specialistų nutekėjimu, dėl to, kad kai kur nesukonkuruojame atlyginimais, ypač su verslo pasauliu.“

Pasak LNF generalinės direktorės pavaduotojos, tai labai jaučiasi techninių specialybių srityje, o šiuo metu ir žemiausio aptarnaujančio personalo, tokio kaip valytojai ar pagalbiniai darbininkai, sferoje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Lietuvos nacionaline filharmonija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Lietuvos nacionaline filharmonija

Pagal Rekvizitai.lt pateiktą informaciją, 2024-ųjų liepos 1 dienos duomenimis, vidutinis atlyginimas LNF buvo 2 303 Eur (neatskaičiavus mokesčių).

Nepaisant to, darbo užmokesčio konkurencija vis tiek išlieka ir LNF generalinės direktorės pavaduotojos teigimu, atlyginimai yra tokie, kokius galima pasiūlyti iš to, kaip tai suformuota ir paskirta biudžete: „Mes turime fiksuotą biudžetą atlyginimams ir jo ribose mes ir privalome išgyventi, suktis kaip galime <...> Kelti atlyginimų šiuo metu neturime iš ko, o tai turi įtakos tiek kvalifikacijai darbuotojų, kuriuos mes galime samdyti, tiek jų pasitenkinimui darbu, atlyginimu, ir ilgalaikiškumui, kiek ilgai vienas darbuotojas dirba.“

M.Ivanauskienė: mums kolegų netrūksta

Nevyriausybinės MO muziejaus įstaigos direktorė Milda Ivanauskienė taip pat džiaugiasi, kad šiuo metu visos jų darbo vietos yra užimtos: „Dirbant muziejuje reikia labai įvairių profesijų žmonių ir kartais netgi yra sunkiau sukonkuruoti su rinka, tose srityse, kurios yra ne specifiškai kultūros. Pavyzdžiui, rinkodara, rėmimo koordinatoriai, lėšų pritraukimo srityje dirbantys žmonės. Bet šiuo metu turime visus kolegas ir jaučiasi, kad žmonės nori dirbti MO muziejuje.“

Pasak M.Ivanauskienės, jų organizacijoje nėra pastebima didelė darbuotojų kaita. Dažniausiai kaita vyksta dėl šeimyninių priežasčių – moterys išleidžiamos į motinystės atostogas. MO muziejaus direktorės manymu, darbuotojų kaita nėra žymi dėl to, jog į ne pelno siekiančias organizacijas ateina dirbti tie žmonės, kuriuos labiau motyvuoja prasmė ir misija darbe, o ne atlyginimas: „Bet mes kaip vieną svarbiausių elementų išskiriame ir organizacinę kultūrą, kuri yra nehierarchiška, nebiurokratiška, lanksti ir todėl žmogui yra malonu būti. Vertinama ir pabrėžiama kiekvieno dirbančio laisvė, orumas ir pagarba.“

MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė
MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė

Remiantis Rekvizitai.lt pateikiama informacija, 2024-ųjų liepos 1 dienos duomenimis, vidutinis atlyginimas MO muziejuje buvo 2 804 Eur (neatskaičiavus mokesčių).

Mes negalime pasiūlyti atlygio, prilygstančio mokamam lyderiaujančiuose startuoliuose ar privačiuose versluose.

Nepaisant to, nors nevyriausybinė įmonė MO muziejus pajamų šaltinius yra paskirsčiusi į 3 šakas (bilietų pardavimas, privati parama ir rėmėjai, viešasis finansavimas), tačiau darbinant gali pasiūlyti tik tam tikrą darbo užmokestį: „Mes negalime pasiūlyti atlygio, prilygstančio mokamam lyderiaujančiuose startuoliuose ar privačiuose versluose, tiesiog žiūrime į tai, ką galime pasiūlyti kompleksiškai.“

L.Žakevičius: trūksta patyrusių profesionalų

„Low Air“ šokio teatras darbuotojų pakankamumu pasidžiaugti negali. Direktoriaus Lauryno Žakevičiaus teigimu, jų teatre daugumą pozicijų turi užimti jis pats, todėl darbuotojų trūkumas akivaizdus: „Dažniausiai trūksta ne kūrėjų, bet kultūros vadybininkų ir prodiuserių, kurie gebėtų atlikti vadybinį ir prodiuserinį darbą. Žmonių, padedančių kultūrinėms organizacijoms eiti į priekį, augti, padedant joms tapti tvaresnėmis ne ekologine prasme, o resursų panaudojimo, pritraukimo, finansavimo pritraukimo, paskirstymo, partnerių ieškojimo prasme.“

Tiesa, „Low Air“ šokio teatro direktorius pastebi, kad trūksta ir mokymų, edukacijų, šokio pedagogų profesionalų. Dėl šios priežasties specialistų kaita itin jaučiama tarp šios srities atstovų.

Nevyriausybinės organizacijos direktorius kaip vieną pagrindinių to priežasčių išskiria finansavimo trūkumą. Anot L.Žakevičiaus, valstybės finansavimo sistemoje kultūros sritis yra viena mažiausiai finansavimo gaunančių sričių: „Tos finansavimo galimybės dažnai vos padengia tik kūrėjų atlygius, bet ne galimybę pasamdyti arba įtraukti žmogų, kuris nuosekliai dirbtų su projektu.“

NKIKIA nuotr./Laurynas Žakevičius
NKIKIA nuotr./Laurynas Žakevičius

Kaip kitą priežastį L.Žakevičius nurodo profesionalų trūkumą. Nors aukštosiose mokyklose rengiami kūrybinių industrijų specialistai, įvestos prodiuserių programos, tačiau jaunieji prodiuseriai dar nepasiekė rinkos, todėl nėra profesionalų, galinčių užimti trūkstamas darbuotojų gretas.

Remiantis Rekvizitai.lt skelbiama informacija, 2024-ųjų liepos 1 dienos duomenimis, vidutinis atlyginimas Urbanistinio šokio teatre „Low Air“ buvo 1 312 Eur (neatskaičiavus mokesčių). Tiesa, L.Žakevičius pažymi, jog įmonėje yra ir samdomų darbuotojų, ir dirbančių nuolatos, tačiau yra samdomų ir pagal individualios veiklos arba verslo liudijimus, todėl ne visi šie dalykai atsispindi vidutiniuose atlyginimuose.

R.Kregždaitė: finansavimo ir pajamų nepakanka

Vilniaus miesto teatro „Meno ir mokslo laboratorijos“ (MMLAB) įkūrėja prodiuserė Rusnė Kregždaitė tikina, jog dauguma administracijos, techninės bei kūrybinės komandos žmonių jų įmonėje savaime yra susiję su nepastoviais darbo santykiais, mat jie yra samdomi trumpalaikiais kontraktais atskiriems projektams ir dirba pagal individualią veiklą: „Tai lemia ir natūralią komandos, ypač kūrybinės, kaitą.“

Asmeninio archyvo nuotr./Rusnė Kregždaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Rusnė Kregždaitė

R.Kregždaitė sako, jog tokias įtraukimo formas turi vykdyti dėl lėšų nepakankamumo: „Finansavimo ir pajamų nepakanka norint įdarbinti visus reikiamus specialistus.“ Taip pat ji mini, kad specialistų kaita susijusi ir su projektinės veiklos pobūdžiu.

Apie atlygį MMLAB įkūrėja nesiplečia, man dėl tokio darbo modelio tiksliai atsakyti sunku. Apie MMLAB vyraujantį vidutinį atlyginimą svetainėje Rekvizitai.lt informacijos taip pat nėra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“