Prieš prasidedant projektui, 2016 m., uostamiesčio sociologai ištyrė, kiek aktyvūs klaipėdiečiai kultūrinėje veikoje. 2016 m. tyrimo duomenimis, kultūrine veikla užsiėmė apie 20% klaipėdiečių. Tačiau 2018 m. pabaigoje atliktas tyrimas rodo, kad kultūrine veikla užsiimančių augimas nedidelis – apie 2%.
Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro sociologas dr. Liutauras Kraniauskas teigia, kad tai, kad 2017 m. Klaipėda buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine ir visus metus vykdė ypač daug kultūrinių veiklų turėjo efektą.
Nors 42,6% žmonių mano, kad jų kultūros vartojimo įpročiai nepasikeitė, 31,9% klaipėdiečių teigė, kad kultūros renginiuose šiandien lankosi dažiau nei prieš dvejus metus.
Tačiau spręsti, kiek prie tokio pokyčio prisidėjo projektas „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė“, sudėtinga. 66% apklausoje dalyvavusių žmonių teigė girdėję apie tai, kad Klaipėdai buvo suteiktas kultūros sostinės titulas.
„Jei nuėjai pažiūrėti [renginio] 2017 m., tai yra didelė tikimybė, kad tavo įgūdis arba įprotis lankytis kultūros renginiuose arba smalsauti, eiti pamatyti to, ko anksčiau nematei, tikrai išsivystys“, – vertino L.Kraniauskas.
Sociologo manymu, mieste per mažai profesionaliosios kultūros mėgėjų, kad jie sudarytų kritinę masę vartotojų, todėl vyrauja populiariosios kultūros renginiai.
2016 m. Klaipėdiečių kultūrinio aktyvumo tyrime išskirta, kad klaipėdiečiai aktyviai nesiekia pokyčio ir yra patenkinti tokia kultūra, kokia ji yra. L.Kraniausko teigimu, vangus visuomenės požiūris nesikeičia. Nors teigiamai miesto kultūrinį gyvenimą ir renginių pasiūlą vertina 64,2% gyventojų, o 68,5% gyventojų teigia, kad kultūros renginių pasiūla patenkina jų poreikius, sociologas čia įžvelgia grėsmę – gyventojai neieško nieko naujo.
„Tada patenki į tokią gana keistą situaciją, kad lyg visi yra patenkinti – tai ką turėtų daryti meno kolektyvai, kūrėjai, įvairių projektų ir renginių organizatoriai? Ar jie turėtų verstis per galvą ir ieškoti kažko žmonėms, kurie nieko nenori ir yra persisotinę, ar ieškoti kažkokių kitokių sprendimų? Tai čia reiktų sukti galvą ir permąstyti savo santykį su auditorija: ar reikia orientuotis į auditoriją, kuri yra patenkinta ir persotinta, ar tu turi galvoti apie kažkokį lygio kėlimą“, – svarstė L.Kraniauskas.
Sociologo manymu, mieste per mažai profesionaliosios kultūros mėgėjų, kad jie sudarytų kritinę masę vartotojų, todėl vyrauja populiariosios kultūros renginiai. Tačiau, pasak jo, šiandien profesionalioji kultūra nebėra vertinama kaip absoliučiai vertinga.
„Daug kas mato, kad popkultūra arba tam tikri organizaciniai, vadybiniai sprendimai gali būti išnaudojami ir visai kitose terpėse. Tas ėjimas į mases tikrai nieko baisaus. Nereikia visada galvoti, kad masės yra neišsivalinusios, masės yra išsilavinusios – viskas tvarkoj,“ – sakė L.Kraniauskas.
Sociologas teigė, kad kultūros politikos formuotojai turėtų spręsti, į kurį gyventojų segmentą orientuotis. „Ar vis dėlto nori, kad kultūros paslaugos ar kultūros produktai pasiektų didesnes mases, ar orientuotis į grynai rafinuotą, subtilų skonį turinčių žmonių grupę, kuri gali būti ir nesuprasta kitos, didesnės masės? Nes jeigu tu jo nesugebėsi išspręsti, visą laiką būsi bet kokios kritikos centre. Viena vertus, popso mėgėjai tave kritikuos, kita vertus – tave kritikuos aukštesnės kultūros mėgėjai“.
