Erdvės ir pastatai yra mūsų kolektyvinių susitarimų, taisyklių ir svajonių projekcijos. Vis dėlto Lietuvoje dėmesys dažniau sutelkiamas į estetinius ar funkcinius architektūros aspektus, tarsi pamirštant politiškumą. O šis daro kartais tiesioginę, kartais mažiau akivaizdžią įtaką sprendimams visuose masteliuose – nuo gyvenamojo kambario iki geopolitinių teritorijų.
Pasirinkę simpoziumo formatą, kuratoriai Vilius Balčiūnas, Gabrielė Černiavskaja ir Martynas Germanavičius pristato gausią, disciplinų ribas peržengiančią keturių dienų renginių programą, kurioje kiekvienas turėtų atrasti sau artimą veiklos rūšį. Kuratoriai siūlo penkias temines ašis, kurių kiekviena suteiks galimybę tiek pasyviai stebėti, klausytis, tiek aktyviai įsitraukti.
Kaip kurti dinamišką ir šiuolaikišką miestą?
Kiekvienas miestietis turi savitą santykį su jam įprasta erdve – namais, kiemu, gatvių tinklu, pamėgtomis poilsio ir pramogų vietomis bei gerai pažįstamais ženklais. Šis įprastumas gali atrodyti savaime suprantamas, o netikėti pokyčiai – suardyti komfortabilią kasdienybę. Vis dėlto miesto audinys yra dinamiškas, jo pokyčius lemia ekonominiai, kultūriniai, ideologiniai ir kiti faktoriai. Be akylesnio žvilgsnio jie gali likti deramai neįvertinti.
Tarptautiniame akademiniame lauke architektūros ir politikos santykio tyrinėjimai įgyja vis didesnę reikšmę. Šių klausimų aktualumas pastebimas ir skirtingų sričių kūrėjų praktikose, tad simpoziumo kuratoriai mąstyti apie ir patirti erdvę ragins iš skirtingų perspektyvų.
Daugiau kaip dvidešimt menininkų ir mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio kvies pažvelgti į Vilniaus praeitį.
Keturių dienų renginių tinklelis ženklinamas penkiomis teminėmis ašimis: „Erdvės vienetas ir jo sudedamoji“, „Bendro gyvenimo mikropolitika“, „Už mūsų namų sienų“, „Miestas ir vaizduotė“ bei „Geopolitinės erdvės“.
Jose – išskirtinis dėmesys stalui kaip objektui, globalios rinkos iššūkiai, erdvę prisijaukinti padedančios socialinės praktikos bei kolektyvinė vaizduotė. Daugiau kaip dvidešimt menininkų ir mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio kvies pažvelgti į Vilniaus praeitį, sapnuoti, fantazuoti ir žaisti apie miestų ateitį, per maistą, garsą ir pasivaikščiojimus ieškoti iš tiesų veikiančių bendruomenės telkimo formų.
Kitąmet bus švenčiamas 700-asis Vilniaus jubiliejus – per tiek laiko susiformavo ir nusistovėjo šimtmečiais miestiečių mintų gatvių struktūra, upių ir landšafto sąlygojamas urbanistinis peizažas, tačiau kiekvienas laikotarpis mieste palieka savo architektūrinius ženklus.
Tad svarbi ir pati „Vilnius 700“ remiamo „Erdvės politikos“ simpoziumo lokacija – 2019 m. Rasų kolonijoje atidarytas daugiafunkcinis kompleksas „Sodas 2123“ užpildė kultūrinį mikrorajono vakuumą. Istoriškai šioje teritorijoje plytėjo miesto sodai, o išlikusiuose pastatuose buvo įsikūrusi mokykla-internatas, taigi dabartinio komplekso bendruomenė daug dėmesio skiria apylinkių specifikai.
Daugeliui gerai pažįstamų XX a. mikrorajonų veidą renginyje pristatys Povilas Vincentas Jankūnas. Jo „Mikrorajonas“ – utopinio miesto planavimo žaidimas, perkeliantis į negailestingą sovietinės Lietuvos blokinių namų statybų įkarštį. Simpoziume netruks ir pranešimų, diskusijų. Vienoje jų apie alternatyvų požiūrį į planavimo procesus, pavyzdžiui, pasitelkiant kūrybiškas dalyvavimo formas, saviorganizaciją, paskaitoje pasakos šiuo metu Berlyne gyvenanti Leona Lynen.
Klodiana Millona ir Yuan Chun Liu, remiantis (etno)grafiniais tyrimais, gilinsis į įvairias bendro gyvenimo formas ir jų politiką – nuo lovos iki miesto.
Vieną opiausių šiandienos temų – energetikos politiką – palies Traumnovelle (Léone Drapeaud, Johnny Leya), nagrinėsiantys energijos gamybos infrastruktūros ateitį, jos simbolinį ir net pilietinį vaidmenį mūsų civilizacijai.
Laiko prasme simpoziumą pratęs galerijoje „Atletika“ eksponuojama paroda. Joje iki spalio 16 d. bus galima susipažinti su dalyvių tyrimais ir meno kūriniais.
Neretai įtraukiančius kontrastingu mastelio patyrimu. Vytautas Gečas specialiai „Erdvės politikai“ sukūrė naują kūrinį „Stalas“, o stalo kaip savotiško furšeto, maisto ritualų erdvę kūrybinėse dirbtuvėse atskleis menininkas Erik Vojevodin.
Fotožurnalistas Benas Gerdžiūnas Sirijos kurdų bendruomenėje atliko fotodokumentinį-antropologinį tyrimą apie naujo valstybės modelio galimybę. Tai – tik keli erdvės politikos klausimų narpliojimo pavyzdžiai.
Parodoje eksponuojami simpoziumo dalyvių kūriniai ir tyrimai skatins plėsti diskusijoms atviro miesto sampratą.
Vakarinė filmų ir muzikos programa
Siekiant pasiūlyti kuo platesnę veiklų ir patirčių programą, „Erdvės politiką“ kas vakarą uždarys į kuratorių ašis nesuverti, tačiau individualią temos interpretaciją atveriantys filmai ir muzikiniai pasirodymai.
Mantės Valiūnaitės sudarytoje vaidybinių filmų programoje bus galima pamatyti du Paryžiuje besiblaškančius asmenis (Jacques Tati „PlayTime“, 1967), žmogaus kūno, kaip visa ko mato, istoriją (Sasha Litvintseva, Beny Wagner „Constant“, 2022), išradingo architekto akistatą su nekilnojamojo turto vystytojais (Oleksiy Radynski „Infinity According to Florian“, 2022) bei improvizaciją su preciziškumu, poetiškumą su humoru unikaliai derinusio Bert Haanstra trumpametražių filmų (1950–1983) rinkinį.
Muzikinėje dalyje, kuruotoje Beno Trakimo, įspūdžių pilnas dienas palydės grupių „Ambulance on Fire“, „Roudtraxx“, „Kanalizacija“, „Puppystyle“ (Jelisejav & Šarūnė), Certo (Artūro Čertovo), Ugnės Uma, Simono Nekrošiaus bei Visvaldo Morkevičiaus pasirodymai.
„Erdvės politikos“ programa rugsėjo 29–spalio 2 dienomis bus siekiama gilinti visuomenės supratimą apie architektūrą kaip erdvės kūrimo politinėmis priemonėmis praktiką. Organizatoriai ir dalyviai bandys pristatyti jos panaudojimo galimybes, siekiant keisti socialines ir ekonomines struktūras, mažinti socialinę atskirtį, spręsti lyčių lygybės, dekolonizacijos, klimato kaitos mažinimo ir kitus klausimus.
Simpoziumo renginiai vyks anglų kalba. Visa programa – nemokama. Į kai kurias kūrybines dirbtuves reikalinga išankstinė registracija.
Simpoziumo ir parodos dalyviai: Vytautas Gečas, Artūras Čertovas, Klodiana Millona, Yuan Chun Liu, Rasa Antanavičiūtė, Marija Drėmaitė, Andrius Ropolas, Angelika Hinterbrander, Jonas Illigmann, Povilas Vincentas Jankūnas, Magdalena Beliavska, Louis Koseda, Kamilė Krasauskaitė, Pijus Džiugas Meižis, Oleksiy Radynski, Goda Verikaitė, Aušra Česnauskytė, Leona Lynen, Traumnovelle (Léone Drapeaud, Johnny Leya), Benas Gerdžiūnas, Arvydas Grišinas, Andrius Bielskis, Bert Haanstra, Ona Lozuraitytė-Išorė, Petras Išora-Lozuraitis, Erik Vojevodin.
Projektas yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos. Rėmėjai – Ariel Ink, Kuro aparatūra, Menų Komunikacija.
