Naujoji platforma, už kurios pavadinimo slypi mokymasis, sąveika ir tinklaveika architektūroje (angl. „Learning, Interacting and Networking in Architecture“), jungia 8 Europos bienalės, trienales ir festivalius, 3 muziejus, 2 galerijas, 3 fondus, 4 mokslinių tyrimų tinklus ir laboratorijas, 2 leidyklas ir 6 universitetus iš 23 šalių. Kartu su tokiomis žymiomis organizacijomis kaip Italijos nacionaliniu XXI-ojo amžiaus meno muziejumi MAXXI, Lisabonos bei Oslo architektūros trienalėmis, Airijos architektūros fondu, Mies van Der Rohe fondu Barselonoje ir daugybe kitų, platformos trejų metų programą įgyvendins ir LINA nariu tapęs Architektūros fondas.
Kaip šešerius metus trukusio „Future Architecture“ projekto tęsinys, naujoji platforma rems kylančius architektūros srities kūrėjus ir jų idėjas. Atliepiant Naujojo europinio bauhauzo idėjas, LINA tikslas bus sutelkti Europos architektūros sektorių švariems, žiediniams ir tvariems architektūros projektams. Europos mokslinių tyrimų, seminarų, architektūros parodų, festivalių, konferencijų ir leidybos projektų programoje bus sutelktos pastangos spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas architektūros srityje. Platforma rems idėjas, kuriomis siekiama estetiškų, tvarių ir įtraukių pokyčių, būtinų Europos žaliojo susitarimo tikslams pasiekti.
„Manome, kad architektūros sritis, kurią bandome keisti, yra svarbi planetos ateičiai. Pastaraisiais metais bandę sugalvoti, kaip iš naujo apibrėžti architektūros sritį, kad architektūros specialistai gebėtų susidurti su naujais iššūkiais, ateinančiais metais bandysime pradėti konkrečius projektus, sieksiančius įveikti aplinkos ir klimato krizę. Nebus lengva, bet tikiuosi, kad kartu mums pavyks“, – savo sveikinimo kalboje pažymėjo platformos direktorius Matevžas Čelikas.
Pirmosios asamblėjos metu sudaryta platformos valdyba, kurios nariais tapo profesorė Tina Gregorič iš Vienos technikos universiteto, Lisabonos architektūros trienalės vykdomasis direktorius Manuelis Henriquesas, architektas Cesaras Reyesas Nayera iš leidybos, kritikos ir kuravimo organizacijos „DPR-barcelona“, architektė Ana Dana Beroš iš Istrijos architektų draugijos „DAI-SAI“ bei Architektūros fondo direktorius Martynas Germanavičius. Valdyba teiks įžvalgas strateginių tikslų įgyvendinime ir dalyvaus sprendimų priėmime, užtikrindama platformos kryptingumą.
Architektūros fondas kvies LINA remiamus kūrėjus prisijungti prie Eksperimentų platformos. „Savo žiniomis ir patirtimi jie prisidės prie Lietuvos kūrėjų vystomų idėjų, kurios gali tapti reikšmingomis tendencijomis architektūroje, o taip pat suteiks progų mums čia, Lietuvoje, aktyviau dalyvauti diskusijose apie Europos ateitį“, – teigia M.Germanavičius.
LINA platformai suteiktas 2,1 mln. Eur. finansavimas iš Europos Sąjungos Kūrybiškos Europos programos lėšų padės įgyvendinti itin plačią trejų metų programą. Platformą koordinuos Liublianos universiteto architektūros fakultetas. Artimiausiu metu bus skelbiamas pirmasis atviras kvietimas architektūros lauko kūrėjams iš Europos dalyvauti LINA narių organizuojamose programose. Pirmoji LINA konferencija, kurioje atviro kvietimo dalyviai galės susipažinti su platformos nariais ir jų programomis, vyks šių metų rudenį Liublianoje.
