Kultūros komplekse „SODAS 2123“ vykusio forumo programoje diskusija, pranešimai ir pristatymai pakvietė aptarti ir susipažinti su architektūros lauko ir pačios specialybės aktualijomis bei transformacijomis. Po šių metų renginio pavadinimu „Agentai, agentūros, agentiškumas“ slypėjęs noras užvesti kalbą apie asmenų ir organizacijų galią imtis visuomenei svarbių pokyčių išsipildė turininga diskusija ir įkvepiančiais pranešimais.
„Forume turėjome puikią progą pamatyti ir įsikvėpti, kaip skirtingai mes galime atliepti bei prisidėti prie šiuolaikinių erdvinių iššūkių sprendimo: nuo bendradarbiavimo su bendruomenėmis, jų švietimo iki reglamentų ar (ne)realių institucijų kūrimo. Asmeniškai buvo labai džiugu matyti, jog net ir gvildenant įvairiausias rimtas temas, tai galime daryti neprarandant kūrybiško polėkio“, – teigia Architektūros fondo vadovas Martynas Germanavičius.
Renginį pradėjusioje diskusijoje dalyvavo šiuolaikinio meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ vadovė Julija Reklaitė, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys Linas Tuleikis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, VILNIUS TECH universiteto Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius ir architektūrinio aktyvizmo propaguotoja Rasa Chmieliauskaitė.
L.Nekrošius kalbėdamas apie tai kokio architekto reikia šiomis dienomis pastebėjo, kad „šiuolaikinis architektas turi, visų pirma, mokėti ir galėti veikti nežinomoje ir nuolat kintančioje aplinkoje“, tuo pabrėždamas kritinio mąstymo svarbą. Tačiau ne ką mažiau svarbia diskusijos tema tapo kalbėjimo, susikalbėjimo ir susitarimo problematika.
Pašnekovai ne kartą pabrėžė erdvės pokalbiui trūkumą ne tik pačiame architektūros lauke diskusijoms apie vertybes, bet ir santykyje su kitomis specialybėmis bei, žinoma, su visuomene. Tam, kad tokios diskusijos virstų veiksmais buvo pabrėžtas ir poreikis architektams būti aktyvesniais kreipiantis į sprendimų priėmėjus politikos formavimo lygmenyje, siūlant savo sprendimus kaip architektūra galėtų padėti spręsti įvairius iššūkius, nuo socialinių iki ekologinių.
Diskusiją moderavęs M.Germanavičius pažymėjo, „kad architektai gali veikti labai įvairiai, tačiau svarbu suprasti ko siekiama, koks to veikimo tikslas ir veikdami aibėje skirtingų laukų, nuo kuravimo iki konkrečių politinių susitarimų organizavimo, mes turėtume šnekėtis ir susitarti.“
Diskusiją lydėjusiuose pranešimuose architektė Viltė Janušauskaitė pristatė projektą „FIXUS Mobilis“, „TAKTAK“ studija, Rasa Patalauskaitė ir Robert Ilgen, pristatė mobilių struktūrų projektą „Pop-Up Ma Parole“, o „Kurk Lietuvai“ programos dalyviai, Gintarė Kapočiūtė, Ignas Kazlauskas ir Gaudrė Znutaitė, supažindino su savo projektais kuriančiais miestų žaliąją infrastruktūrą. Pranešimų sesiją užbaigė įtraukiantis menininko, tyrėjo, Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjo Julijono Urbono pasakojimas apie jo paties veiklas ir agentūras bei inctitucializavimą, kaip priemonies įgalinti savo kūrinius ar idėjas judėti toliau.
Renginyje taip pat pristatyti programos „Materialūs pasakojimai“ rezultatai ir jos leidinys bei paskelbta architektūros kritikos platformos „Aikštėje“ 2022 m. tema – „Vertė“.
Forumą vainikavo architektūros fondo Eksperimentų platformos 2021 m. programos rezultatų parodos atidarymas. Nuo meninių tyrimų iki praktiškų intervencijų – 20 platformos dalyvių, su mentorių pagalba, plėtojo savo idėjas ir vystė alternatyvius architektūrinės praktikos metodus. Šio proceso rezultatai kultūros komplekse bus eksponuojami tris savaites – iki lapkričio 14 d.
