Anot jos, tarptautinę nešlovę užtraukia požiūris į žmogaus teises, ypač LGBT asmenų ir moterų teisės į savo kūną.
„Šiandien švenčiame Gegužės 3-osios Konstitucijos dieną. Konstitucijos, kuri buvo antroji pasaulyje po amerikietiškosios, ir pirmoji Europoje. Tai buvo progresyvus ir kilnus dokumentas, liudijęs lenkų ir lietuvių meilę laisvės dvasiai ir demokratijai. Deja, šis progresyvus laisvės daigas krito į gana nederlingą, ilgų dešimtmečių nesutarimų erozijos suskaidytą mūsų tuometinės gana stagnavusios ir trumparegės visuomenės dirvą, nebepajėgusią susivienyti užsienio pavojų akivaizdoje ir įgyvendinti būtinų reformų bei realizuoti Gegužės 3-osios Konstitucijos“, – pirmadienį per iškilmingą apdovanojimų teikimo ceremoniją, kuri transliuota Lietuvos ir Lenkijos parlamentuose, sakė rašytoja.
„Šiandien mūsų šalyse ir visuomenėse matome panašius pavojus: vietoje artimo meilės ir evangelizavimo – kartais matome neapykantos kalba ir inkvizicinėmis užmačiomis trykštantį religinį fanatizmą, regime taip pat populizmą ir trumparegystę, negebėjimą matyti platesnį geopolitinį paveikslą ir mūsų ateitį jame“, – teigė ji.
„Dar matome dideles, mums nuolat tarptautinę nešlovę užtraukiančias problemas žmogaus teisių srityje, visų pirma – užtikrinant žmogaus ir pilietines teises LGBT žmonėms bei moterų teisę į savo pačių kūną“, – kalbėjo rašytoja.
Ji ragino imti pavyzdį iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir visuomet prisiminti, ką ši davė.
„(...) ji pripažino laisves ir teises tiems, kurie jų iki tol neturėjo, o būtent – įpilietino valstiečius ir miestiečius, pripažino juos lygiateisiais valstybės gyvenimo dalyviais ir žmogiškosios laisvės objektais“, – teigė K.Sabaliauskaitė.
Abiejų Tautų premiją rašytoja gavo už savo romanų ciklą „Silva rerum“.
Pirmadienį premijos taip pat įteiktos Lietuvos Seimo kanceliarijoje dirbančiam vertėjui Eduardui Piurko, Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centro vadovui Janui Malickiui bei Seinuose įsikūrusio Menų, kultūrų, tautų paribio centro direktoriui Krzysztofui Czyzewskiui.
Abiejų Tautų apdovanojimas skiriamas asmenims ar jų grupėms, kurių veikla ir darbai reikšmingai prisidėjo kuriant ir gilinant abiejų tautų bendradarbiavimą.
Pirmadienį Lietuva ir Lenkija drauge mini Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.
Ta proga Vilniuje ir Varšuvoje surengtas bendras nuotolinis šventinis Lietuvos ir Lenkijos parlamentų minėjimas, Varšuvoje dar numatytos iškilmės Karalių rūmų kieme, diskusija apie Europos ateitį su regiono valstybių prezidentais.
Metinių proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia vieši Lenkijoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį lankėsi Vilniuje.
Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.
Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.
K.Sabaliauskaitės romanui – kaimyninės šalies kritikų įvertinimai
Nuo 2015 m. Lenkijoje leidžiami K.Sabaliauskaitės romanai yra laukiami. Vasario pabaigoje lenkų kalba pasirodžiusi trečioji tetralogijos „Silva rerum“ dalis sulaukė skaitytojų susidomėjimo, palankių kritikų vertinimų bei atsiliepimų.
„Silva rerum III“ – tai pasakojimas apie žmones, kurie junta neišvengiamą senojo pasaulio pabaigą ir artėjančius apšvietos laikus. Kristina Sabaliauskaitė eilinį kartą nenuvilia: trečiasis tomas – tai nuostabiai, stipriai ir su dėmesiu detalėms, išpuoselėta kalba parašytas romanas. Iš jo (ir iš visos tetralogijos) išeitų puikus TV serialas – apie tai turėtų rimtai susimąstyti stambiausi mūsų televizijos rinkos žaidėjai“, – laikraštyje „Gazeta Wyborcza“ rašė Michałas Nogaśas.
„Istorijos pamokose dažnai stebina užtikrintumas pasakojant apie praeitį. Faktų ir datų galia antspauduoja viską, laidoja bet kokią abejonę, o sykiu praranda kai ką labai svarbaus – istorinių asmenų gyvastį. Laimei, literatūra čia gali pagelbėti. Vienu žodžiu istorinio romano autorius gali užpildyti dideles vadovėlinių žinių spragas, o faktui suteikti emocinį krūvį. Kristina Sabaliauskaitė tą meistriškai sugeba. XVIII a. Vilniaus gaisrai – tai ir pažodinis, ir metaforiškas epochos vaizdas. Ugnis ryja pastatus, pasiglemžia Vilniaus gatves, tačiau rusena ir žmonėse bei tuoj tuoj juose įsiliepsnos – barokine aistra viską užvaldyti, charakterių sugedimu, alchemija, kuria ima žavėtis lietuvių ir lenkų bajorija. „Silva rerum III“ – pasakojimas apie iracionalumą, kuris nebeatpažįstamai pakeis pasaulį. [...] Tai, kas labiausiai žavi Sabaliauskaitės tekstuose, yra gebėjimas rasti balansą tarp tiesos ir išmonės“, – savaitraštyje „Polityka“ teigia Kamila Dzika-Jurek.
K.Sabaliauskaitės kūrybą Lenkijoje leidžianti leidykla jau rūpinasi ir ketvirtosios dalies vertimu, o kito autorės romano „Petro imperatorė” vertimo teises įsigijo ne vienas užsienio leidėjas: lietuvių autorės kūrinys turėtų pasirodyti net dešimčia užsienio kalbų, tarp jų – Europos didžiosiomis.
