„Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio“, – tokią romantišką „Jūrą“ kūrė kompozitorius ir dailininkas M.K.Čiurlionis.
M.K.Čiurlionio muzikinis kūrinys „Jūra“ naujai suskambės Birutės Letukaitės sukurtoje šiuolaikinėje choreografijoje ir taps pagrindine metafora, kalbant apie pakitusį šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykį.
„Spektaklyje noriu atskleisti mūsų santykį su gamta, su Baltijos jūra, kuri sugėrė abu pasaulinius karus. Man taip pat svarbūs mūsų tarpusavio santykiai ir kiek tai pakito nuo to laiko, kai kūrė M.K.Čiurlionis. Muzika labai galinga, užvaldanti ir šokėjus, ir mane, tačiau aš ieškau ne vien tiesioginio santykio su ja“, – sakė režisierė Birutė Letukaitė.
Baltijos jūros užterštumas susijęs su karine pramone. Cheminiai ginklai pradėti skandinti jau po Pirmojo pasaulinio karo, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tarša dar labiau išaugo: 3-5 tūkst. tonų cheminių ginklų, 270 tūkst. tonų sprogmenų su cheminiu užtaisu, 35 tūkst. tonų raketų ir aviabombų. Tai tik dalis duomenų, atskleidžiančių tragišką Baltijos jūros situaciją.
Ar žinojote, kad Baltija yra labiausiai chemiškai užteršta jūra pasaulyje? Daugiau informacijos galite rasti www.aura.lt
