Klausantis Schumanno muzikos, kai ją atlieka Agnes Wolf, girdime romantikų laikotarpiui būdingą vidinį susiskaidymą, neapleidžiantį ir nūdienos žmogaus. Ką tuo metu jaučiate?
Vidinis susiskaidymas išties neatsiejamas nuo nūdienos žmogaus. Mus kas dieną užgriūva informacijos lavina, kas akimirką atsiveria daugybė galimybių, darosi be galo sunku surasti tau skirtąjį kelią. Schumanno muzika taip pat skleidžia nenuilstamumą ir nerimastingumą. Tačiau iš jo muzikos sklinda ir kitokie elementai: susimąstymas, įsigilinimas į save; atsimename romantizmui būdingą „svajingumą“. Man rodos, šiandieniniame skubriame gyvenime be galo svarbu susikurti tokias „ramybės oazes“.
Mus kas dieną užgriūva informacijos lavina, kas akimirką atsiveria daugybė galimybių, darosi be galo sunku surasti tau skirtąjį kelią.
Jums, dar mažai mergaitei, dėstė įžymūs pianino muzikos meistrai, tapote daugelio tarptautinių muzikinių konkursų pirmos vietos nugalėtoja, būdama šešiolikos jau grojote drauge su Vienos Filharmonijos orkestru. Klausytojai sako, „vunderkindas“. Kokių dar turėtumėte siekių ir svajonių?
Pavadinimas „vunderkindas” sukelia keblumų – dažniausiai taip vadinamos asmenybės, nuo pat vaikystės užsiimančios vienintele veikla, aukojančios kitus malonumus, beje, ne visuomet savo noru. Mano tėvams buvo svarbu, kad mano veikla būtų kuo įvairiapusiškesnė, ir aš nesustočiau pernelyg anksti.
Tačiau būtent toks požiūris mane padrąsino ir sustiprino mano troškimą gyvenimą skirti muzikai. Mano troškimai? Turiu ilgiausią „muzikinių kūrinių sąrašą“– kūrinių, kuriuos norėtųsi sugroti šiame gyvenime. Tarp jų – Schuberto ir Schumanno dainų ciklai, keletas solo partijų ir be galo be krašto daug kamerinės muzikos kūrinių. Norėčiau sau palinkėti nuolatos tobulėti ir turėti galimybę patirti išskirtinių išgyvenimų, sukeltų muzikos ir žmonių.
Mano tėvams buvo svarbu, kad mano veikla būtų kuo įvairiapusiškesnė, ir aš nesustočiau pernelyg anksti.
Jūsų laimingiausios akimirkos?
Jaučiuosi be galo laiminga, kai galiu mėgautis akimirka, užsimiršdama, pamesdama laiko ir vietos nuovoką, sakykime, panirdama į pokalbį su draugais, ar į šokį – mat be galo mėgstu šokti salsą. Tačiau tokie momentai, savaime aišku, mane dažniausiai užklumpa muzikoje. Be galo gera, kai be žodžių supranti savo kamerinės muzikos kolegą, su kuriuo iš pirmo karto puikiai pavyksta pagroti naują kūrinį.
Kartais teigiama, kad menininku be kančios netampama. Ar ir Jūs manote, kad kančia gimdo meną?
Jaučiuosi be galo laiminga, kai galiu mėgautis akimirka, užsimiršdama, pamesdama laiko ir vietos nuovoką, sakykime, panirdama į pokalbį su draugais, ar į šokį – mat be galo mėgstu šokti salsą.
Mano nuomone, „kenčiantis menininkas“ – tai kiek romantiškas stereotipas. Žinoma, menininkams tenka kentėti – tačiau visiems žmonėms tenka kančios! Tačiau, manau, menininkai turi sugebėti jausti begalinį džiaugsmą. Galbūt menininkas skiriasi nuo „eilinio mirtingojo“ savo išskirtiniu jautrumu, gebėjimu stipriau pajusti visą žmogiškų jausmų skalę, tuos jausmus ištobulinti ir skleisti. Kad ir koks tai būtų meno kūrinys – paveikslas, eilėraštis ar muzikos kūrinys, mus jaudina iš ten sklindančios emocijos.
Kokį muzikos kūrinį atliekate mieliausiai?
Mano mylimiausių muzikos kūrinių yra be galo daug! Širdžiai mieliausias turbūt Mozartas, tačiau Schuberto ir Schumanno kūriniai taip pat! Neretai mieliausias kūrinys yra tas, kurį tuo metu atlieku.
Kuo ypatingas šiuolaikinis vokiečių romantinės muzikos klausytojas?
Muzikos suvokimas yra įvairiapusis ir individualus, žmogus šiuo atžvilgiu skiriasi. Tie, kurie nūdien lankosi klasikinės muzikos koncertuose, yra klausytojai, pasirengę muzikai skirti pagarbiai daug laiko. Sakyčiau, tai yra žmonės, kurių netenkina paviršutiniškos konformistinės pramogos. Tai tie, kurie ieško gilesnių išgyvenimų.
Ar prieš pasirodymus turite ritualą?
Ne, tiesą sakant, ne. Dažniausiai koncerto diena būna chaotiška, aš nieko nesuspėju, ir iki paskutiniosios minutės prieš pasirodymą repetuoju. Mano partneriai muzikantai dėl to nepritariamai purto galvas. Beje, geriu beprotiškus kolos kiekius ir užsikandu tamsiuoju šokoladu. Po koncerto Vilniuje lapkričio 6 d. su draugais būtinai nueisime pašokti salsą.
