„Šio projekto užbaigimas – svarbus etapas naujausioje YIVO instituto istorijoje ir mūsų pagrindinės misijos įgyvendinimo išraiška. Juo pagerbiami didvyriai ir kankiniai, kurie rizikavo ir prarado gyvybes, kad išsaugotų šias knygas ir dokumentus, taip pat pagerbiami mokslininkai ir vizionieriai, kurie supranta, kad šios medžiagos reikšmė yra kur kas platesnė, nei puslapyje užrašyti žodžiai. Esame dėkingi už mūsų partnerių Lietuvoje dalyvavimą, nenuilstamas archyvarų ir bibliotekininkų pastangas Niujorke ir Vilniuje bei dosniems rėmėjams, be kurių visa tai nebūtų įmanoma“, – sako Ruth Levine, YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto valdybos pirmininkė.
Šis projektas – tai tarptautinė YIVO ir trijų Lietuvos institucijų: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.
„Šio reikšmingo projekto finišas kartu atveria ir naują atminties puoselėjimo puslapį. Jis padės užpildyti žinių spragas, išplėsti suvokimą apie regiono prieškario žydų gyvenimą, nutiesti tvirtas atminties jungtis tarp Vilniaus ir Niujorko. „YIVO Vilniaus projektas“ yra svarbus įsipareigojimas tiek visų pirma Lietuvai, tiek visam pasauliui: mes kiekvienas privalome semtis iš šio atsiveriančio begalinės informacijos vandenyno ne tik dėl būtinybės prisiminti, gerbti ir puoselėti. Mes privalome tai daryti, jei norime patys būti geresni ir kurti geresnį pasaulį“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
1941 m. naciai išplėšė YIVO institutą Vilniuje. Daug dokumentų buvo sunaikinta, o grupė Vilniaus geto darbininkų, kurių daugelis buvo susiję su YIVO, buvo priversti rūšiuoti kolekcijas ir atrinkti medžiagą, kuri turėjo būti išsiųsta į Frankfurtą ir panaudota nacių žydų klausimo tyrimo institute. 1946 m. JAV kariuomenė atgavo šiuos dokumentus ir nusiuntė juos į YIVO Niujorke.
Šie geto darbininkai, kurie buvo vadinami „Popieriaus brigada“, rizikavo savo gyvybe ir ant savo kūnų slėpė medžiagą, kurią slapta gabeno į Vilniaus getą, kur ji buvo paslepiama. Ši išsaugota medžiaga buvo atrasta po karo, o 1948 m. vėl išgelbėta sovietų lietuvių bibliotekininko Antano Ulpio ir paslėpta Švento Jurgio bažnyčioje (sovietų pertvarkytoje į Lietuvos knygų rūmus), kol 1989 m. buvo atrasta.
2017 m. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje taip pat aptikta apie 170 tūkst. papildomų dokumentų, įskaitant retus ir neskelbtus kūrinius.
Šios knygos ir dokumentai, padalinti istorijos ir saugomi Niujorke bei Vilniuje, yra per Holokaustą išlikę kultūriniai liudijimai. Juos sudaro maždaug 4,1 mln. puslapių originalių knygų, artefaktų, įrašų, rankraščių ir dokumentų. Šis projektas yra pirmasis tokio pobūdžio žydų istorijoje ir svarbus etapas ją išsaugant.
Ši neprilygstama kolekcija naujai atskleidžia prieškario žydų istoriją ir kultūrą visoje Rytų Europoje ir Rusijoje, ji bus naudinga ateities kartoms – mokslininkams, studentams ir plačiajai visuomenei.
Originalūs prieškario YIVO archyvai ir biblioteka yra svarbiausias dokumentų šaltinis apie Rytų Europos žydų civilizaciją, trukusią daugiau nei tūkstantį metų. Edwardo Blanko YIVO Vilniaus kolekcijų projektas sukūrė didžiausią skaitmeninį rinkinį, susijusį su Rytų Europos žydų civilizacija, įskaitant didžiausią pasaulyje medžiagos jidiš kalba kolekciją.
Kolekcijos pasakoja, kaip žydai gyveno, iš kur jie atvyko, kaip augino ir auklėjo savo šeimas, kaip kūrė meną, literatūrą, muziką ir pačią kalbą. Be to, šie dokumentai atskleidžia žydų ir jų kaimynų ne žydų santykius, parodo, kaip jie suprato savo vietą pasaulyje tiek politiniu, tiek socialiniu požiūriu, kaip jie susidūrė su naujųjų laikų sumaištimi ir iššūkiais.
Daugiau informacijos apie projektą rasite interneto svetainėje.
Nuo 2017 m. Kultūros ministerija prisidėjo prie projekto įgyvendinimo, kasmet skirdama lėšų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai YIVO archyvo dokumentų restauravimo ir sklaidos veikloms, žydų paveldo tyrinėjimams ir viešinimui. Iš viso 2017–2021 m. buvo skirta 50 tūkst. eurų, kurie panaudoti parodoms, pristatančioms YIVO archyvo turinį, paskaitoms ir edukacinėms programoms Lietuvos ir užsienio auditorijoms, taip pat labiausiai pažeistų YIVO archyvo dokumentų restauravimui ir konservavimui. Už šias lėšas taip pat buvo vykdomos leidybinės veiklos – 2019 m. išleistas žydų poeto Avromo Suckeverio Vilniaus gete rašytų eilėraščių leidinys „Dešimt eilėraščių“ („Tsen Lider“) jidiš, lietuvių ir anglų kalbomis, 2021-aisiais parengtas ir publikuotas žydų mergaitės Bebos Epštein autobiografijos faksimilinis leidinys. Pastarąją knygą šiemet numatyta pristatyti bendrame Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir YIVO renginyje bei Vilniaus knygų mugėje. 2022 m. taip pat bus tęsiamos Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomų YIVO archyvo dokumentų skaitmeninimo veiklos.
YIVO Žydų tyrimų institutas yra skirtas Rytų Europos žydų istorijai ir kultūrai išsaugoti bei studijoms visame pasaulyje. Jau beveik šimtmetį YIVO yra naujų žydų mokslo, tyrimų, švietimo ir kultūrinės raiškos formų pradininkas. YIVO viešos programos ir parodos, taip pat internetiniai ir vietoje rengiami kursai išplečia pasaulinę aprėptį ir leidžia dalytis savo didžiuliais ištekliais. YIVO archyvuose yra daugiau kaip 23 milijonai unikalių eksponatų, o YIVO bibliotekoje – daugiau kaip 400 tūkst. tomų – tai didžiausias tokių studijų šaltinis pasaulyje.
