Plačiau papasakoti apie Ukrainos nacionalinės operos Baleto trupę ir Lietuvon atvykstančius ukrainiečių šokėjus paprašėme buvusią tos pačios trupės narę Olesią Shaytanovą, prieš trejetą metų iš Kijevo persikėlusią į Vilnių ir tapusią Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina.
– Miela Olesia, ar neklystume vadindami Ukrainos nacionalinės operos Baleto trupę reprezentacine, pačia ryškiausia šalies trupe?
– Tikrai ne: tai stipriausia klasikinio baleto trupė Ukrainoje, tradiciškai lyginama su Maskvos Didžiojo teatro ir Sankt Peterburgo Marijos teatro trupėmis. Natūralu, kad būtent jai atitenka daugiausiai Ukrainos valstybės paramos ir dėmesio, į ją trokšta papulti talentingiausi šalies šokėjai. Trupė dažnai gastroliuoja užsienyje – ypač laukiama ir mylima yra Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kanadoje, šįmet su „Spragtuku“ buvo puikiai priimta Prancūzijoje.
Ukrainos nacionalinės operos šokėjai dažnai kviečiami į tarptautinius baleto žvaigždžių gala koncertus, rengiamus visame pasaulyje. Šios trupės spektaklių įrašus rodo tarptautinis „Mezzo“ televizijos kanalas.
Žinoma, Ukrainoje veikia ir daugiau teatrų, turinčių profesionalias baleto trupes: tai visų pirma Lvovo nacionalinė opera, taip pat Odesos ir Charkovo nacionaliniai akademiniai operos ir baleto teatrai. Tačiau reprezentacine šalyje visgi laikoma Ukrainos nacionalinės operos Baleto trupė.
– Kuriuos iš Klaipėdon atvykstančių Ukrainos baleto meistrų pavadintumėte pačiomis ryškiausiomis scenos žvaigždėmis?
– Be abejo, tai – Ukrainos liaudies artistė, ilgametė Ukrainos nacionalinės operos trupės primabalerina Olena Filipieva. Jai yra tekę repetuoti ir gastroliuoti kartu su garsiąja balerina Maja Pliseckaja (1925–2015), kuri ruošė O.Filipievą vėliau jos vizitine kortele tapusiam Karmen vaidmeniui Georges Bizet ir Rodiono Ščedrino balete „Karmen“. O.Filipieva pasiekė tokių meistriškumo aukštumų ir taip dažnai atstovavo savo šalies kultūrai įvairiose pasaulio scenose, kad ją galima vadinti Ukrainos baleto etalonu.
Kita ypatingo dėmesio nusipelnanti šokėja ir nemažiau ryški baleto asmenybė yra Tetyana Lozova. Kaip ir O.Filipieva, ji pasižymi ypatingai plačiu vaidmenų repertuaru ir išskirtine, vien jai būdinga jų atlikimo maniera, o tai labai patrauklu žiūrovams.
Balerina Ksenia Ivanenko yra kitokio – charakterinio amplua šokėja. Žymiausias jos vaidmuo – čigonaitė Mersedes iš Ludwigo A.Minkaus baleto „Don Kichotas“. Čigonų šokiu žiūrovai turės galimybę pasigrožėti ir Klaipėdoje: tai neabejotinai bus elegantiškas ir itin temperamentingas reginys.
– Ką galėtumėte pasakyti apie iš Kijevo atvykstančius šokėjus vyrus?
– Išskirčiau O.Filipievos sutuoktinį Vitalijų Netrunenko – be galo emocionalų, atletišką ir techniškai puikiai pasirengusį šokėją. Taip pat charizmatiškąjį Yaroslavą Tkachuką, pasižymintį ypatingai stipria vidine energetika: vien nuo šokėjo žvilgsnio ja kaip mat „užsikrečia“ baleto spektaklių žiūrovai. Tai charakterinio amplua artistas, kurio vizitinė kortelė – Spartako vaidmuo Aramo Khachaturiano balete „Spartakas“. Tačiau Y.Tkachuko kūrybinėje biografijoje tiek daug ryškių vaidmenų, jog kartais atrodo, kad ant tvirtų jo vyriškų pečių laikosi visa Ukrainos nacionalinė baleto trupė...
Esminis skirtumas, kuris man pasirodė svarbus – tai, kad Ukrainos nacionalinės operos Baleto trupė stato vien klasikinius spektaklius ir savo repertuare neturi nė vieno šiuolaikinės choreografijos spektaklio.
Tuo tarpu Daniil Silkin, Aandrii Hlava, kaip ir balerina Veronika Hordina – tai perspektyvūs jaunosios kartos Ukrainos nacionalinės operos Baleto trupės šokėjai, į pirmąsias solistų gretas prasiveržę tik pastaraisiais metais. Apie juos nedaug tegalėčiau papasakoti, nes su jais kartu šokti scenoje pačiai neteko.
– Tačiau Jums dažnai tenka šokti kartu su LNOBT baleto trupės žvaigždėmis – Olga Konošenko, Romu Ceizariu, Jonu Lauciumi. Jie taip pat atvyksta į gala koncertą Klaipėdoje...
– Šiuos vardus puikiai žino Lietuvos baleto mylėtojai. O.Konošenko pavadinčiau lietuviškąja O.Filipieva – be šios puikios artistės Lietuvos baleto istorija jau neįsivaizduojama. Pati iš jos trupėje mokausi atsidavimo scenai ir išminties, kurios prisireikia rengiant naujus baleto vaidmenis.
O.Konošenko, R.Ceizaris ir J.Laucius yra skirtingų baleto kartų atstovai, tačiau jie visi – lengvai atpažįstamos scenos individualybės. Klaipėdiečiams, kurie neturi galimybės dažnai stebėti klasikinio baleto spektaklių, bus puiki proga lietuviškojo baleto meistrus išvysti savo akimis.
– Kodėl savo karjerai pasirinkote ne Ukrainos, o Lietuvos reprezentacinę baleto trupę? Kuo jos skiriasi?
– Esminis skirtumas, kuris man pasirodė svarbus – tai, kad Ukrainos nacionalinės operos Baleto trupė stato vien klasikinius spektaklius ir savo repertuare neturi nė vieno šiuolaikinės choreografijos spektaklio. Mane žavi nuostabioji baleto klasika, tačiau nenorėčiau vien ja apsiriboti. Vilniuje turiu galimybę šokti garsių Europos choreografų Krzysztofo Pastoro, Mauro Bigonzetti, Manuelio Legris kurtuose spektakliuose. Kijeve tokios galimybės neturėčiau. Ten šokėjai priversti rinktis: arba klasika nacionalinėje trupėje, arba modernas kitose trupėse, iš kurių daugiausiai pasiekusios – choreografo Radu Poklitaru „Kyiv Modern Ballet“ ir choreografės Kristinos Schischkarovos vadovaujama trupė.
Lietuvoje, skirtingai nei Ukrainoje, statomi ir šiuolaikiniai nacionaliniai baletai. Dabar mano pačiu mėgstamiausiu vaidmeniu tapo Teismo valytoja Martyno Rimeikio šokio spektaklyje „Procesas“. Ji – tokia tolima nuo tikrosios mano esybės, kad tenka persikūnyti į priešingą sau būtybę. Ir man tai labai patinka! Šio vaidmens choreografo paprašiau pati, nors „Proceso“ premjeroje šokau kitą, moteriškesnę to paties spektaklio veikėją – Lenę.
Labai norėčiau suorganizuoti „Proceso“ gastroles Kijeve, kad M.Rimeikio darbą įvertintų ir Ukrainos publika. Gal gražus lietuvių pavyzdys įkvėps Ukrainos nacionalinę operą pagaliau ryžtis moderniai choreografijai?..
Džiaugiuosi, kad M.Rimeikis šiuo metu stato naują spektaklį „Eglė žalčių karalienė“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Repeticijose matyti, kad gimsta įdomi, emocionali ir kartu logiškai motyvuota choreografija, paremta lietuvių liaudies pasakos siužetu. Kviečiu visus baleto gerbėjus nepraleisti rugpjūtį Palangoje vyksiančių „Eglės žalčių karalienės“ premjerinių spektaklių.
