„Čiurliono tema mane apėmusi jau seniai – nuo konservatorijos baigimo. Man visada nedavė ramybės klausimas, koks jis buvo – kodėl jam nepavyko pasiekti šlovės, esant gyvam, kodėl jis neturėjo draugų ir buvo toks vienišas ir ar jis galėjo būti šeimos žmogus. Šie trys klausimai, trys dramos, mane labiausiai domino ir vertė ieškoti esamos ir paslėptos informacijos apie jį, – pasakojo kompozitorius G.Kuprevičius. – Aš labai džiaugiuosi, kad šio spektaklio režisierius ir choreografas yra užsienietis – jis buvo laisvas nuo mitų ir galėjo M.K.Čiurlionį pamatyti kitoje, nei mums įprasta, šviesoje.“
Lietuvos baleto trupės vadovui Krzysztofui Pastorui pasiūlytus, baletą „Čiurlionis“ režisavo ir choreografiją kūrė lenkas Robertas Bondara.
 |
| Giedrius Kuprevičius |
„Apie Čiurlionį kaip apie menininką buvau girdėjęs ir prieš imdamasis statyti šį baletą, buvau matęs jo paveikslus, bet nieko nežinojau apie jį kaip apie žmogų. Pradėjęs ruoštis šiam darbui, stengiausi sužinoti apie jį kuo daugiau – daug skaičiau apie jį, važiavau į M.K. Čiurlionio muziejų, kalbėjau su jo šeima. Man buvo labai svarbu pamatyti jo psichologinį portretą, nes tada lengviau dirbti su šokėjais, – aiškino jaunasis menininkas, pats buvęs šokėjas. – Tikiuosi, kad žiūrovai spektaklyje pamatys tikrus žmones, o ne sudievintus menininkus.“
Choreografas, G.Kuprevičiaus teigimu, jo sukurtą muziką perskaitė labai korektiškai ir padarė labai nedaug pakeitimų – tik įtraukė naują herojų, M.K.Čiurlionio vienintelį draugą.
„Šis choreografas, kurio choreografinis stilius šokėjams buvo nepažįstamas, tapo vienu iš nedaugelio režisierių, kuris įsiskverbė į artistų širdis ir privertė juos kūrybiškai mąstyti. Choreografas pasižymėjo didžiule kantrybe ir taktu, bendraudamas su artistais – tai labai neįprasta baleto pasaulyje“, – tikino Lietuvos baleto trupės direktorė Rūta Butvilienė. Baletą „Čiurlionis“ atliks trys solistų sąstatai.
Spektaklio scenografiją ir kostiumus kūrė tandemas iš Lenkijos – Diana Marszalek ir Julia Skrzynecka.
„Mums įkvėpimu buvo M.K.Čiurlionio tapyba, jo mėgtos vertikalės mums susisiejo su muzikos instrumentais, penklinėmis. Artistų kostiumai bus tos epochos, o jų spalvos – iš M.K.Čiurlionio paveikslų“, – išdavė D. Marszalek.
Pirmą kartą tokios apimties G.Kuprevičiaus kūrinį diriguosiantis Robertas Šervenikas tikino, kad orkestras nusiteikęs pozityviai, nes vis geriau perpranta spektaklio psichologinį svorį.
„Balete su maestro mes susitinkame pirmą kartą, tačiau žinau, kad jo stiprybė yra muzika teatrui. Dėl labai tampraus ryšio tarp kompozitoriaus ir choreografo muzika, užrašyta natose, paverčiama vaizdu scenoje, – sakė R.Šervenikas. – Šiame spektaklyje bus baletui nebūdinga vokalinė partija, kai choro solistės dainuos tris personifikuotas Čiurlionio moteris.“
