Unikaliame renginyje, padėsiančiame sujungti įvairiose šalyse gyvenančius lietuvių kilmės atlikėjus ir muzikantus, dainuos ir gros žinomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei šių šalių išeivijos atlikėjai, o jį vainikuos lietuviška sutartinė, realiu laiku atliekama Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje, Vašingtone ir Melburne. Planuojama, kad sutartinė skambės trimis kalbomis – lietuvių, latvių ir estų, pranešė rengėjai.
Pagrindinėje renginio būstinėje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos filmavimo studijoje – bus įrengti penki ekranai, juose bus matomi dalyviai iš skirtingų pasaulio vietų. Tuo pačiu metu iš skirtingų pasaulio miestų ir net kontinentų atsklis ir į vieną visumą susijungs dainininkų balsai bei muzikantų atliekamos partijos.
Projekto sumanytojo Gedimino Zujaus teigimu, tai padaryti nėra taip paprasta net ir turint šiandienos technologijas, nes signalas dėl vienokių ar kitokių priežasčių vėluoja. Šį trūkumą prodiuseris mėgins ištaisyti ritmo tempą sinchronizuodamas su TAI (International Atomic Time) arba UTC (Universal Time) laiku.
Dalyvauti projekte pakviesti Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, Dominykas Vyšniauskas, Jurgis Didžiulis, Australijos kolektyvas „Pamesta klumpė“, Los Andželo K.Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė, dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovaus dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, Estijai – Sofia Rubin.
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena Lietuvoje minima rugpjūčio 23-iąją, prisimenant 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytą nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą - ir slaptuosius protokolus. Jais Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Rytų Europą.
1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.
