Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Baltijos šalių šimtmečio proga – simbolistų paroda Paryžiuje

2018 metais Orsė muziejuje, Paryžiuje, vyks tarptautinė paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Tai – vienas reikšmingiausių tarptautinių projektų, skirtas Baltijos valstybių šimtmečio minėjimui. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko konferencija, kurioje buvo pristatyta ši paroda.
Ferdynand Ruszczyc „Nec mergitur“
Ferdinando Ruščico paveikslas „Nec mergitur“

Dar 2015 metais Latvijos nacionalinis dailės muziejus pasiūlė surengti Baltijos valstybes vienijantį projektą – parodą, pristatančią Baltijos šalių simbolizmo dailę viename svarbiausių Europos kultūros centrų – Paryžiuje. Ją kuruoti ėmėsi žymus šio laikotarpio dailės tyrėjas ir parodų kuratorius Rodolphe'as Rapetti. Anot M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio, parodą kuruojantys kolegos – neeiliniai meno ekspertai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Osvaldas Daugelis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Osvaldas Daugelis

Paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė“ vyks 2018 m. balandžio 9 – liepos 15 dienomis Orsė muziejuje, Paryžiuje. Parodos metu bus pristatoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailė nuo XIXa. pabaigos iki 1918 metų.

Orsė muziejaus direktorė Laurence Des Cars pabrėžia, kad ši paroda turi ir politinę reikšmę: simbolizuoja Europos kultūrinę situaciją ir tai, kad ji pagrįsta bendradarbiavimu ir partneryste. „Tai pirmas kartais, kai Lietuvos simbolistų kūryba rodoma Paryžiuje, tad tai tikrai svarbus renginys mums visiems“, – teigia L.Des Cars.

Ši paroda turi ir politinę reikšmę: simbolizuoja Europos kultūrinę situaciją ir tai, kad ji pagrįsta bendradarbiavimu ir partneryste.

Anot parodos organizatorių, projektu siekiama atverti profesionalią to meto Europos dailės tendencijas atspindinčią dailę, kurtą besiformuojančiose Baltijos šalyse. Pasak O.Daugelio, pasaulyje nėra daug Baltijos šalių meno specialistų. Dėl šios priežasties reikia kuo plačiau pristatyti pasauliui savo meną ir jo kontekstą.

Simbolizmo judėjimo temos – mitologija, folkloras, fantazija, sapnų ir vizijų pasaulis, dekadansas – atsispindi tokių Lietuvos simbolizmo klasikų, kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas ir kitų kūriniuose. Parodai atrinkti 133 kūriniai (46 iš Lietuvos): tapyba, grafika, pastelės, piešiniai ir skulptūra. Anot R.Rapetti, paroda susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis skirta legendoms, mitams ir pasakoms. Antroji dalis yra apie žmogaus ir tautos dvasią, o trečioji skirta simbolistiniams peizažams.

Parodos dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kuomet Baltijos šalių menininkai pradėjo suvokti savo svarbų vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus Europos kultūros kontekste gimstančių nepriklausomų valstybių idėjai.

Parodos koncepcijos autorius R.Rapetti – žymus Europos simbolizmo tyrinėtojas, monografijos „Simbolizmas“ autorius, besidomintis ir Baltijos šalių menu. „Paroda atskleis įdomią įtakų ir pasipriešinimo joms sąveiką: susipažinę su kosmopolitine Europos kultūra ir panaudodami savo tradicinės kultūros, folkloro ir retorikos elementus, Baltijos šalių menininkai išplėtojo savitas, jų šalių intelektinius kontekstus atspindinčias kūrybines raiškas“, – teigia parodos kuratorius.

Paroda atskleis įdomią įtakų ir pasipriešinimo joms sąveiką: susipažinę su kosmopolitine Europos kultūra ir panaudodami savo tradicinės kultūros, folkloro ir retorikos elementus, Baltijos šalių menininkai išplėtojo savitas, jų šalių intelektinius kontekstus atspindinčias kūrybines raiškas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus

Parodą organizuoja keturi Baltijos šalių muziejai: Estijos dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus. Muziejų kuratoriai glaudžiai bendradarbiauja su R.Rapetti, rengdami parodą ir išsamų jos katalogą prancūzų kalba.

Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Laima Bialopetravičienė teigia, jog iš Lietuvos dailės muziejaus atrinkta kolekcija – įvairi dalininkų tautine kilme, stilistinėmis aspiracijomis. „Vilnius buvo toks miestas, kuriame lietuvių buvo mažuma. Po 1905 metų Didžiojo Lietuvos seimo, kylant nacionalinės nepriklauomybės idėjoms, sujudo ir Lietuvių kilmės dailininkai: M.K.Čiurlionis, A.Varnas, P.Kalpokas ir kiti. Dalis atrinktos kolekcijos – būtent šių dailininkų“, – teigia L.Bialopetravičienė.

Pasak organizatorių, parodą lydės ir plati kultūrinė programa. Tarptautinėje konferencijoje bus aptarti Baltijos šalių ir Europos simbolizmo aspektai. Rengiamoje koncertų serijoje žymūs atlikėjai iš Baltijos valstybių pristatys šių šalių muzikinę kultūrą.

Po pristatymo Paryžiuje – 2018 metų rudenį – parodą numatoma eksponuoti Estijos dailės muziejuje, vėliau – Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs