Baltijos valstybių šimtmečiui dedikuotoje parodoje pirmą kartą taip išsamiai ir gausiai pristatomi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomi XX a. Latvijos ir Estijos menininkų darbai, sukurti tiek pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940), tiek sovietinės okupacijos metais, o keletas jau ir po nepriklausomybės atkūrimo.
Parodoje dominuoja tapyba ir grafika, jas papildo skulptūra ir taikomosios dailės dirbiniai.
Panaši geopolitinė padėtis ir istorija – 1918 m. paskelbta, 1940 m. prarasta ir 1990–1991 m. vėl atkurta nepriklausomybė – skatino ne tik politinį, ekonominį, bet ir kultūrinį trijų Baltijos kaimynių bendradarbiavimą. Tad ir didžioji dalis parodoje eksponuojamų kūrinių yra įgyti po tarpukario laikotarpiu ir jau sovietinės okupacijos metais Kaune ir mūsų muziejuje vykusių latvių ir estų dailės parodų.
1942 m. iš Kūno kultūros rūmų muziejaus perimti įvairūs taikomosios dailės dirbiniai, gauti kaip sporto prizai ir atminimo dovanos, žymi dar vieną reikšmingą Baltijos valstybių bendradarbiavimo sritį – sportą.
Sovietmečiu SSRS kultūros ministerijos įsakymu iš Maskvos gauti kūriniai primena liūdnąją Baltijos valstybių istorijos dalį – sovietinę okupaciją, kai naujoji valdžia stengėsi kontroliuoti ne tik naujųjų narių politinį mikroklimatą, bet ir kultūrinę situaciją bei meninį skonį.
Dalis eksponatų įsigyta iš privačių asmenų. Po keletą Latvijos ir Estijos dailininkų darbų muziejui padovanojo buvęs muziejaus direktorius ir aistringas grafikos kolekcininkas P.Galaunė, Latvijoje dirbęs diplomatas P.Varanauskas, dešimtį – kolekcininkas ir meno mecenatas M.Žilinskas.
Eksponuojami kūriniai atspindi pagrindines Latvijos ir Estijos dailėje vyravusias menines tendencijas ir žanrus, taip pat byloja apie siekį įamžinti krašto savitumą meno kūriniuose.
Tikimės, kad lankytojus pradžiugins naujame kontekste pristatomi tiek nuolatinėje ekspozicijoje matyti tarpukario moderniosios dailės klasikų latvių V.Purvičio, L.Liberto, V.Tonės, U.Skulmės, R.Sutos, estų A.Starkopfo, E.Haamerio darbai, tiek vos keliose parodose rodyti ar po įsigijimo visai neeksponuoti ankstyvieji žymiojo estų grafiko E.Wiiralto ir jau sovietinio laikotarpio pripažintų menininkų – esto J.Arrako, latvių – G.Krolio, I.Blumbergo, G.Sietinio grafikos lakštai ar įspūdingos garsių latvių tapytojų D.Skulmės, B.Baumanės bei estės L.Muugos drobės ir kiti kūriniai.
Dailės kūrinius parodoje papildo dokumentinė medžiaga iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, Kauno technologijos universiteto bibliotekos ir Lietuvos centrinio valstybės bei Lietuvos literatūros ir meno archyvų.
Parodos atidarymas – ketvirtadienį, birželio 14 dieną 18 val. Ji veiks iki rugsėjo 2 dienos.
