Tai pirmas kartas, kai naujausia autorės kūryba pristatoma uostamiestyje.
Kompozicijoje, susidedančioje iš lakoniškų formų keramikos objektų, keliami reikalingumo, naudingumo bei kūrybos kilmės klausimai. Parodoje pristatomos skirtingo dydžio skulptūros, eksponuojampos ant menininkės sukurtų medžio konstrukcijų, kurias papildo trumpi tekstai-prisiminimai iš autorės vaikystės augant Skuode: „Atsimenu, dirbti su medžiu pradėjau, kai man buvo kokie septyneri. (…) Kai kiti turėdavo transformerius ir action man’us, savo įveiklintus žmogeliukus gamindavau iš rastų medžio gabaliukų ir ilgų vinių”.
M.Gedrimaitės kūryboje itin svarbus žvilgsnis į daikto-objekto detalę, jos sukūrimo medžiagas, priemones ir būdus, kaip tai pateikta.
Pasak autorės, jos sukurtus objektus galima palyginti su vaikystėje pamėgtais spalvotais akmenėliais, kurie šiuo atveju - „besivėžinantys ant suaugystės ratų”. Ši paroda ne apie efektus, o apie tai: „(…) ką pastaruosius metus pajaučiau esant kaip niekad reikalinga. Mano kuriami daiktiški objektai ir jų paaiškinimai dažnai būna ambivalentiški, dėl to atsakydama sau į klausimą, kodėl ir kiek tai užtrunka, juos kartu įkūniju kūryboje.” Manipuliuodama technikomis, autorė laviruoja tarp disciplinų, suteikdama savo kūrybai naratyvinės gelmės. Apmąstydama kūrybinį procesą, jungdama jį su performatyviomis medijomis M. Gedrimaitė formuoja išskirtinį meninį stilių.
„Jaučiu, kad turiu tam tikromis racionaliomis priemonėmis išgauti intuityviai pagavius daiktus. Jautrus aplinkos ir nuoseklus asmeninių būsenų tyrinėjimas mane veda į kūrybos finišą. Tokiu būdu jaučiu, kad ambivalentiškumas tampa juosiančiu konceptualiu pavidalu.”
Paklausta apie tekstus, kuriuose užfiksuotos vaikystės akimirkos ir parodoje eksponuojamų objektų ryšį, autorė atkreipia dėmesį į svarbias detales: „Daiktas ir idėja, man atrodo, visada susiję. Ir nors sąsajos ne tiesioginės — tarp jų visada įsivelia prisiminimas, intuicija, nepaaiškinamas matymas kiaurai. Aš nežinau, kodėl, kai kurias šios istorijos dalis prisimenu, o kitos — lieka nutylėtos. Aš nežinau, bet šįkart ir nenoriu žinoti, nes tiesiog smagu. Šįkart nebenoriu matuoti, kategorizuoti, sverti, aprašyti, galų gale — išrasti ką nors nauja. Nepasikartojantis, atveriantis ir klaidinantis; ilgas, nerimastingas, reiklus — laikas iki kūrybos, iki pamatymo. Šįkart labai reikalingas.”
Naujausia M.Gedrimaitės paroda tęsia ligšiolinius autorės ieškojimus, kurie pagrįsti filosofinių-buitinių, konceptualių-dekoratyvių bei technologinių interpretacijų paieškomis ir idėjomis. Kuriami objektai, ciklai derinami su kitomis medžiagomis bei ready-made daiktais tampa meniniais tyrimais, kurie nagrinėja daiktišką kūrinio prigimtį. Menininkės kūryboje svarbiu momentu tampa žvilgsnis į daikto-objekto detalę, jos sukūrimo medžiagas, priemones ir būdus. Autorei labai svarbus technologinis aspektas, tačiau M.Gedrimaitė technologinius niuansus paverčia koncepcijos dalimi.
Klaipėdiečiai bei miesto svečiai kviečiami susipažinti su Monikos Gedrimaitės kūryba Baroti galerijoje iki lapkričio 23 d.
