L.Griciūtė-Šverebienė yra bažnytinių procesijų meninės raiškos specialistė, šia tema apsigynusi daktaro disertaciją. Dar spaustuvės dažais kvepia neseniai pasirodžiusi L.Griciūtės monografija „XVII–XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Remdamasi rašytiniais šaltiniais ir išlikusiais pavyzdžiais, paskaitoje Bažnytinio paveldo muziejuje mokslininkė pristatys būdingiausius procesijų atributus, aptars jų formų kaitą, meninės raiškos ir ikonografijos įvairovę, ypatingas iškilmes lydinčių procesijų meninį apipavidalinimą.
Bažnytinės procesijos nuo pat pradžių buvo svarbi ne tik pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos kultūros dalis. Pagrindiniai liturginių eisenų vizualieji elementai buvo nuolatiniai procesijų atributai: kryžius, vėliavos, paveikslai, altorėliai, baldakimas, žibintai, būgnai, kiti muzikos instrumentai. Šiuos tik išvaizda ir skaičiumi besiskiriančius procesijų reikmenis turėjo kiekviena bažnyčia. Didingiausios ir puošniausios eisenos vykdavo ypatingomis progomis: šventųjų kanonizacijos ir stebuklingų paveikslų vainikavimo. Išskirtinis šių procesijų meninio apipavidalinimo akcentas – triumfo vartai.
Procesijos sutraukdavo daugybę dalyvių. Tai būdavo spalvinga, akį traukianti šventė, kartais netgi primenanti karinį žygį. Paskaitos dalyviai turės ypatingą galimybę sužinoti kokį įspūdį procesijos palikdavo amžininkams, ką fiksavo metraštininkai, kokie procesijų atributai pasiekė mūsų laikus. Kai kuriuos liturginių procesijų reikmenis bus galima apžiūrėti Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicijoje.
