Palikus praėjusių metų sapnus Skinderiškio dendrologiniame parke, festivalis šį kartą sudūzgė bičių garsais, medaus kvapu ir midaus skoniu.
Labai retai būdavo, kad per festivalį „Mėnuo Juodaragis“ nelytų lietus, taisyklei nenusižengta ir šiemet. Penktadienis festivalio lankytojus pasitiko lietumi, kuris nurimo tik vakare. Tokiu orui geriausia buvo leisti kino ir paskaitų palapinėje, kurioje buvo skaitomos paskaitos pagal šių metų festivalio temą – bites, supažindinama su vietos krašto bitininkais bei rodomi vaidybiniai bei dokumentiniai filmai.
Tai vieta, kur jaunos šeimos išlaiko tradiciją sugrįžti į šią vietą vėl ir vėl, ir kasmet su vis daugiau mažamečių vaikų
„Mėnuo Juodaragis“ žinomas kaip nepriklausomos ir savitos muzikos festivalis, kur sau mielos kūrybos gali rasti tiek metalą, tiek folk, tiek dainuojamąją poeziją mėgstantys klausyti žmonės. Pirmas toks įspūdis susidaro būnant „Mėnuo Juodaragyje“, toks pat išlieka ir antrame ar trečiame – tai vieta, kur jaunos šeimos išlaiko tradiciją sugrįžti į šią vietą vėl ir vėl, ir kasmet su vis daugiau mažamečių vaikų.
Visgi ne iš vieno festivalio lankytojo buvo galima išgirsti nusistebėjimą, kad Didžioji scena veikė tik šeštadienio antroje pusėje iki paskutinio „Atmasfera“ pasirodymo po vidurnakčio. Joje taip pat savo dainas atliko Veronika Povilionienė ir Robertas Semeniukas, „Kamanių šilelis“, „Zale“, „Atalyja“, Sauliaus Petreikio Orkestras, „Troitsa“, „Thundertale“ ir Nojus.
Bičių temos pasirinkimas kaip šiemetiniu festivalio reprezentaciniu veidu buvo tikrai vykęs sprendimas, ypač bičių ir avilio gyvenimą pristatant dr. Algirdui Amšiejui, kurį jauni ir ilgaamžiai bitininkai puikiai pažįsta tiek iš jo veiklos, tiek iš itin charizmatiškos asmenybės. Be abejonės, amatų kieme buvo galima įsigyti ar susipažinti su bitininkų amato technika, įrankiais ir produktais bei išgirsti paskaitą apie bičių produktų medicinines savybes.
Reziumuojant visą mėnulio pilnaties nušviestą vėsų paskutinį vasaros savaitgalį, kurį buvo galima praleisti festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, geriausiai jį galėjo išnaudoti jaunos šeimos prieš ateinantį darbingą rudenį arba ramiai užbaigti vasaros sezoną ir kaip bitutės nurimti prieš ilgąjį žiemos miegą.
