– Kai beveik kasdien girdime apie Gedimino kalno nuošliaužas arba jų grėsmę, daug kas prisimena, kad 2013 m. buvo iškirsti ant jo žaliavę klevai. Ar jie iš tikrųjų kenkė kalnui ir ar juos kirsti buvo tik LNM sprendimas?
– Sprendimas kirsti medžius buvo suderintas su visomis tarnybomis. Tada Geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas labai gerai pasakė, kad tuos medžius reikėjo nuo kalno iškirsti labai seniai. Jei prieš ketverius metus tie persenę klevai nebūtų nukirsti, būtų jau nuslinkę kartu su visu kalno dirvožemiu.
Išvartos kalno rytinėje pusėje buvo atsiradę kur kas seniau, bet, kol augo medžiai, jų nesimatė.
Kai 6-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje buvo imta kalną gražinti, susiformavo ir pagrindinės jo bėdos.
– Kada ir kas nusprendė, kad kalnas būtų apsodintas medžiais?
– Klevai buvo susodinti apie 1954 metus, o iki to laiko kalnas buvo apaugęs įvairiais savaime augusiais krūmais.
Kai 6-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje buvo imta kalną gražinti, susiformavo ir pagrindinės jo bėdos.
– Kada LNM tapo kalno šeimininku?
– Viską perėmėme 2013 m. Tik dabar supratau, kodėl Gedimino kalno valdymas iš Vilniaus pilių rezervato buvo perduotas muziejui.
Siekiant, kad teritorija aplink Gedimino kalną būtų apsaugota nuo galimų statybų, iš pradžių buvo įkurtas Vilniaus pilių rezervatas, o vėliau atsirado ir Pilių direkcija, kuriai buvo patikėta prižiūrėti visus šioje teritorijoje esančius statinius. Be to, juk buvo rengiamasi statyti Valdovų rūmus. Pilių direkcija turėjo tapti tarsi rezervato ūkio skyriumi, bet taip neatsitiko. Rodos, 1996 m. rezervatas direkcijos neperėmė savo žinion. Taip atsirado daug valdžios, o sykiu ir – anarchijos.
– Bet kodėl LNM buvo perduotos kalno šeimininko teisės, kai jo veikla visiškai nesusijusi su panašių objektų valdymu?
– Man taip pat šis sprendimas atrodė nesuprantamas. Tačiau viskas prasidėjo nuo to, kai 2012 m., statant Valdovų rūmus, jiems reikėjo suformuoti sklypą, nes buvo apsižiūrėta, kad anksčiau to nebuvo padaryta. Tuomet panaudos teise buvo suformuotas sklypas ir LNM, o jame, kaip žinome, atsidūrė ir Gedimino kalnas.
Gedimino pilis ir jos griuvėsiai priklausė mums, bet niekas tada žiemą nenorėjo barstyti takų, niekam nerūpėjo ir žolės pjovimas ant kalno.
– Drąsus jūsų sprendimas.
Suprantu, kad visos strėlės dabar nukreiptos į vieną asmenį, į – mane. Bet aš esu pragmatiškas žmogus.
– Suprantu, kad visos strėlės dabar nukreiptos į vieną asmenį, į – mane. Bet aš esu pragmatiškas žmogus. Geriau jau imti ir nupjauti tą žolę, užuot barusis su visais, kas ją pjaus.
– Kodėl atsitiko taip, kad nepaisoma Lenkijos specialistų, atlikusių vasarą kalno geofizinius tyrimus, rekomendacijų atlikti dar papildomus tyrimus, kurie būtų lyg receptas, kaip su kalno problemomis tvarkytis toliau? Kodėl tie tyrimai atidėti net kitiems metams?
– Lenkų specialistai rekomendavo daryti kalne papildomus gręžinius, bet Geologijos tarnybos atstovai teigė, esą eižėja kalno stuomuo. Todėl, mano galva, dėl papildomų gręžinių atlikimo turėtų nuspręsti kompetentingų inžinierių komisija, o ne – aš, nes nesu inžinierė.
Kadangi kalnas yra LNM priskirtoje teritorijoje ir tos nuošliaužos krenta į mūsų pastatų kiemą, anksčiau dariau, ką galėjau. Buvau sukvietusi visus kompetentingiausius specialistus. Bet juk jų nėra Lietuvoje daug, o ir tie, kurie yra, jau garbaus amžiaus ir nenori kištis į kalno problemas.
– Kodėl?
– Todėl, kad iki šiol nėra susistemintos atliktų arba dar reikalingų tyrimų medžiagos.
Tai apie ką mes galime kalbėti?Juk per visus tuos metus, kai buvo puolamas LNM, reikalingi tyrimai buvo atliekami tam, kad būtų parengtas kalno tvarkymo projektas.
Iki šiol nėra susistemintos atliktų arba dar reikalingų tyrimų medžiagos.
– LNM kalną valdo nuo 2013 m. Bet Geologijos tarnybos atstovai LRT.lt tvirtino, kad dar 2009 m. esą siuntė jums įspėjimus, kad kalnas – grėsmingos būklės. Kai tai suprasti?
– Matyt, jie mus supainiojo su Vilniaus pilių rezervatu, nes pastarasis Geologijos tarnybai, kiek žinau, užsakydavo kalno stebėjimo darbus.
Pasakysiu atvirai – visiems šiuo metu trūksta geranoriškumo, o Kultūros ministerija turi planą iš viso panaikinti LNM.
– Kas tuomet iš jo liktų?
– Nieko neliktų, nors muziejus yra pagrindinių Lietuvos istorijos, archeologijos, etnologijos rinkinių saugotojas.
– Paaiškinkite, prašom, šią skandalingą žinią – iš viso neliktų LNM ar jis būtų su kažkuo sujungtas?
– Gražiausiai tokius planus apibūdino vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto steigėjų profesorius Algirdas Avižienis: „Jeigu puikiai gyvena trys vienkiemiai, tai kodėl iš jų reikia sukurti vieną vargstantį kolchozą“?
– Tai koks Vilniuje atsirastų kultūrinis kolchozas?
– Tai, matyt, būtų sujungti LNM, Vilniaus pilių rezervatas, Pilių direkcija, Valdovų rūmai. Iš viso to gautųsi jovalas.
Apskritai pastaruoju metu pradėtoje kultūros pertvarkoje vyksta kažkokie absoliučiai nepamatuoti, neapgalvoti dalykai. Pirmiausia, mano galva, derėtų pasidairyti, kaip tvarkosi kaimyninės šalys. Štai Lenkija Varšuvoje ruošiasi pradėti statyti naują didelį istorijos muziejų, o mums kažkodėl savo istorijos nereikia.
Mes šiemet tik su prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo pagalba gavome lėšų Signatarų namams išdažyti.
Esu kantrus žmogus, bet dabar jau nebetylėsiu. Kur buvo visos tarnybos, kai, statant Valdovų rūmus, gruntinis vanduo buvo pažemintas net penkiais metrais? Kur žiūrėjo visos tarnybos, kai stipriai buvo nukastas vakarinis Gedimino kalno šlaitas? Ta siena dabar – labai nestabili ir praleidžia vandenį, nes visa kalno hidroizoliacija buvo suvelta.
– Ar neatsitiks taip, kad vieną gražią dieną Gedimino kalnas driokstelės ant Valdovų rūmų?
– Taip niūriai nenorėčiau prognozuoti, bet pirmiausia savo darbus tinkamai turėtų atlikti didžiulė Lietuvos saugomų teritorijų tarnyba, kuri prižiūri bei tvarko piliakalnius ir turi šioje srityje patirties. Tuomet kalno problemos pasidarytų labai nebeįdomios, nes nebebūtų ką dėl jų kaltinti.