Asociacija „Istorijos kelias akmenyje“ vykdo projektą „Lietuvos valstiečio istorinis kelias akmenyje“, kurio partneriu yra Viešoji įstaiga (VšĮ) „Bistrampolio dvaras“.
Projektas gavo finansavimą pateikus jį pagal prioriteto „Socialinės ir ekonominės veiklos kaimo vietovėse įvairinimas“ priemonę „NVO ir bendruomeninio verslo kūrimas ir plėtra“.
Dvaro parke prasidėjo skulptorių pleneras, kurio metu bus pastatytos skulptūros, įamžinančios Lietuvai svarbias datas, įvykius ir asmenybes.
Pastatė kryžių-karavyką
Bistrampolio dvaro valdytojas kunigas Rimantas Gudelis pasakojo, kad akmenyse ir medyje – prasminga įamžinti Lietuvos istorinius įvykius.
„Skulptorių pleneras jau prasidėjo. Tačiau norėčiau pirmiausia pristatyti kryždirbio Adolfo Teresiaus padarytą ir jau pastatytą kryžių-karavyką. Kadangi dabartinis laikotarpis – COVID-19 laikotarpis, prisiminėme Lietuvai skaudžią datą ir svarbų įvykį 1710-uosius metus. Tuomet beveik du trečdaliai Lietuvos kaimo gyventojų išmirė – siautėjo maras, kuris tęsėsi penkerius metus“, – pasakojo kunigas.
Apsauga nuo negandų
Pasak R.Gudelio, tuo metu Ispanijos miestelyje Caravaca buvo pradėti statyti permaldavimo kryžiai-karavykai.
„Toks analogiškas permaldavimo kryžius pastatytas Bistrampolio dvaro teritorijoje, o vietą jam parinkome ten, kur vyks skulptorių pleneras ir bus kuriamos skulptūros. Tas kryžius apsaugos nuo visokių ligų, negandų, o tokie kryžiai-karavykai Lietuvoje yra keli. Vienas jų papuošė Bistrampolio dvaro erdves“, – aiškino Bistrampolio dvaro valdytojas.
Dėmesys kilusiems iš liaudies
Projekto „Lietuvos valstiečio istorinis kelias akmenyje“ vienas iš iniciatorių teigė, kad skulptorių plenere bus kuriamos skulptūros, skirtos įamžinti Lietuvai svarbius istorinius veikėjus.
„Tai bus tie veikėjai, kurie nebuvo sulaukę ypatingo dėmesio. Štai yra jau pastatyta karžygio skulptūra, kuri įamžino Vytenį. Tai vienintelis Lietuvos valdovas, kilęs iš liaudies. Kai mirė valdovas Traidenis ir neturėjo palikuonių, istoriniuose šaltiniuose galima surasti faktų, kad šalį valdyti paskirtas Vytenis. Bus dar kitokių skulptūrų, kuriose bus įamžinti paprasti Lietuvos žmonės, kurių dėka pavyko išsivaduoti iš baudžiavos“, – apie plenerą pasakojo R. Gudelis ir sakė, kad tęstiniame projekte dalyvaus nedaug kūrėjų, kurie turi sukurti keturias skulptūras.
Kryždirbys iš Garliavos A.Teresius pasakojo, kad kryžiaus-karavyko pavadinimas kilęs nuo Caravaca miestelio Ispanijoje pavadinimo.
„Tai neįprastas dviejų kryžmių kryžius, kitaip dar vadinamas karavyku, maro arba negandų kryžiumi. Buvo tikima, kad vietovę, kur stovi toks kryžius, Dievas saugo nuo didelių nelaimių – maro, epidemijų, kitų užkrečiamų ligų protrūkio ar audrų. Neretai kryžiai turi šv. Roko skulptūrėlę ir jo vardą. Šv. Rokas apie XIII a. slaugė maru sergančiuosius, todėl jis laikomas ligonių globėju“, – pasakojo tautodailininkas.
Karavyką pastatė netoli Šiluvos
Kryžiaus-karavyko kūrėjas pasakojo, kad tokį kryžių pastatė prie piligrimų kelių Raseiniai–Šiluva, Tytuvėnai–Šiluva.
„Karavykas simbolizuoja apsaugą, pagarbą mirusiesiems ir padėką kovojusiems su nelaime. Jis bus su dviem kryžmom ir septyniais mažais kryžiais. Ant jo išsidėstys 18 raidžių, kuriomis prasideda maldų, sudarančių šv. Zacharijo palaiminimą, tekstai. Penkių metrų aukščio kryžių papuoš koplytėlė su ligonių globėjo šv. Roko skulptūra. Apačioje yra metai: 1710-ieji ir 2021-ieji. Tie metai turi sąsajų. Pirmieji susiję su maru, o antrieji – su šių dienų bėda koronavirusu“, – aiškino A.Teresius.
