Šia proga Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje pirmąsyk visą B. Kutavičiaus oratoriją „Metai“ pagal Kristijoną Donelaitį atliks Donato Katkaus diriguojamas kamerinis choras „Jauna muzika“ ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
Koncertą tiesiogiai transliuos TV kanalas LRT KULTŪRA ir radijo programa LRT KLASIKA. Transliacijos pradžia – ketvirtadienį 19 val.
B.Kutavičiaus 80-mečiui rugsėjo 12-14 dienomis Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija rengia 43-ąją tarptautinę Baltijos muzikologų konferenciją „Muzika, pakeitusi laiką: Baltijos kraštų kūrybos proveržis po 1970 m.“, kurioje lankysis dvylikos Europos šalių muzikologai, muzikos kritikai ir
žurnalistai.
Baltijos muzikologų konferencijų istorija siekia 1967 metus, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos muzikologai pradėjo bendradarbiauti, pratęsdami tarpukario Baltijos kraštų muzikų susitikimų tradicijas.
Sovietiniais metais šios konferencijos tapo savotiška kultūrine opozicija oficialiajai ideologijai, stiprindamos mažųjų okupuotų kraštų kultūrinį dialogą.
Atkurtos Nepriklausomybės metais Baltijos muzikologų konferencijos atsivėrė tarptautinei bendruomenei, išplėtė diskursą.
Šiųmetė konferencija atsigręžia į savo istorijos pradžią, kai vyko giluminis lietuvių ir kitų šio regiono kraštų muzikos atsinaujinimas, kai sustiprėjo kultūrinės rezistencijos, tautinio tapatumo ir kūrybos laisvės idėjos.
Tai tapatybės paieškų laikas. Viena vertus, tos kartos kompozitoriai ieškojo individualios muzikos kalbos, savitos raiškos. Kita vertus, sustiprėjo menininkų bendruomenes vienijančių idėjų ir vertybių poreikis.
Oficialioji sovietinė doktrina skelbė „brandaus socializmo“ laikotarpį, o mene vis stiprėjantis individo – tautos šauklio balsas pamažu trupino sistemos pagrindus, žadindamas visuomenėje nuoširdumo, bendrystės, tautinių tradicijų, dvasingumo, religingumo ir laisvės ilgesį.
To laiko visuomenę lyg kultūrinis šokas sukrėtė Broniaus Kutavičiaus (g. 1932) kūriniai „Panteistinė oratorija“ (1970), „Dzūkiškos variacijos“ (1974), „Mažasis spektaklis“ (1975) „Paskutinės pagonių apeigos“, „Du paukščiai girių ūksmėj“ (abu 1978), „Anno cum tettigonia“ (1980), tapę išskirtiniais lietuvių muzikos įvykiais.
Lyg antropologas B. Kutavičius rekonstravo archajinių kultūrų ritualus, vertybes, tapatybes ir emocijas.
Paveiki, komunikatyvi B. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą, ji telkė ne tik muzikų bendruomenę, bet ir poetus, rašytojus, dailininkus, teatralus, intelektualus ir inspiravo naujas refleksijas – imta ieškoti įtaigesnių ir jautresnių retorikos formų, analizuoti muzikos kultūrinį kontekstą.
