Apie pristatytą kultūros biudžeto projektą bei jo prioritetus 15min pakalbino buvusius kultūros ministrus Mindaugą Kvietkauską bei Arūną Gelūną.
Mindaugas Kvietkauskas: „Pasirinkti prioritetai kelia daug klausimų“
Paprašytas įvertinti 2022 metų kultūros sektoriui numatytą biudžetą, M.Kvietkauskas pasidžiaugė tuo, kad finansavimas šiai ypatingos svarbos sričiai mūsų valstybėje toliau nuosekliai auga. Šį, jau ne vienerius metus išlaikomą kryptingumą, derėtų vertinti kaip pozityvų dalyką.
Vis dėlto, pažvelgus kiek giliau į numatytus lėšų paskirstymo prioritetus, anot pašnekovo, kyla nemažai klausimų. Vienas tokių – dėl kultūros darbuotojų darbo užmokesčio.
„Šių metų spalio viduryje Kultūros ministerija paskelbė, kad kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui kitąmet numatyta skirti 13,5 mln. Eur. Norint, kad darbuotojų atlyginimai padidėtų 10 proc., ši suma turėtų siekti 15mln. Eur. Tad spalio mėnesio planas buvo visai netoli to. Tačiau šios savaitės trečiadienio Seimo Kultūros komiteto posėdyje iš ministro Simono Kairio išgirdau jau visai kitą sumą – 9 mln. Eur. Tad tenka pripažinti, kad siekiant sumažinti atotrūkį tarp kultūros darbuotojų ir vidutinio šalies užmokesčio dydžio, daromas pernelyg mažas žingsnelis“, – teigė M.Kvietkauskas.
Siekiant sumažinti atotrūkį tarp kultūros darbuotojų ir vidutinio šalies užmokesčio dydžio, daromas pernelyg mažas žingsnelis.
Visa kita suma, anot pašnekovo, kultūros ministro pristatoma kaip lėšos kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, yra bendros visos valstybės finansinės politikos lėšos skirtos bazinio pajamų dydžio bei minimalaus atlyginimo kėlimui – šis didėjimas yra visam viešajam sektoriui.
M.Kvietkauskas priminė, kad dabartinės Vyriausybės savo programoje yra įsipareigojusi kultūros darbuotojų darbo užmokestį didinti taip, kad 2024 m. jis siektų bent 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau, anot buvusio kultūros ministro, norint to pasiekti, kasmet darbo užmokesčiui reikėtų skirti gerokai didesnes lėšas, nei numatyta dabartiniame kultūros biudžete.
„Mano supratimu, būtent tai turėtų būti pats svarbiausias prioritetas. Juk būtent menki kultūros darbuotojų atlyginimai stabdo viso sektoriaus raidą, šios darbo vietos nėra patrauklios naujiems ir jauniems žmonėms, kurie nesirenka darbo kultūroje“, – teigė M.Kvietkauskas.
Dar vienas šio biudžeto minusas, anot pašnekovo, yra tai, kad ministerija neskiria papildomų lėšų bibliotekoms naujų knygų įsigijimui. Anot M.Kvietkausko, 2020 metų biudžete tam buvo skirta 1,7 mln Eur papildomai ir tai leido mūsų šaliai pasiekti vidutinius Europos Sąjungos rodiklius.
„Gaudama papildomų lėšų, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, Ministerija nebelaiko šio sektoriaus vienu iš prioritetų ir tokiu būdu nesudaro galimybių bibliotekoms, ypač šiuo, pandeminiu, laikotarpiu, praturtinti savo fondus taip reikalingomis naujomis knygomis. Deja, šis sprendimas nulems tai, kad mūsų valstybė vėl kris žemiau Europos Sąjungos vidurkio, skirstant lėšas bibliotekoms“, – kalbėjo M.Kvietkauskas.
Šis sprendimas nulems tai, kad mūsų valstybė vėl kris žemiau Europos Sąjungos vidurkio, skirstant lėšas bibliotekoms.
Klausimų pašnekovui sukėlė ir kompensavimo už Kauno bei Klaipėdos pašto pastatus planai. Anot jo, svarstant planus Kultūros ministerijai savo žinion perimti šiuos pastatus, 2020 metų pabaigoje drauge su Susisiekimo ministerija buvo suderintas toks principas: Lietuvos paštui bus kompensuojama kitu valstybės valdomu turtu iš valstybės valdomo Turto banko.
Tau tarpu dabar, M.Kvietkausko teigimu, šis planas pakeistas kompensuojant lėšomis iš Kultūros ministerijos biudžeto.
„Sprendimas yra priimtas Lietuvos paštui sumokėti 4,5 mln Eur sumą už šiuos perimamus pastatus. Noriu pažymėti, kad daugelį metų valdydama šiuos istorinius pastatus minėta akcinė bendrovė nugyveno ir apleido juos, kol galiausiai jie virto pastatais vaiduokliais. Ir dabar pastatais nesirūpinusiai bendrovei sumokama šitokia pinigų suma, kuri, vietoj to, galėtų būti skiriama kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimui. Kodėl buvo atsisakyta pirminio sprendimo Lietuvos paštui kompensuoti kitais pastatais – šis klausimas man atrodo labai svarbus“, – teigė M.Kvietkauskas.
Skiriant akivaizdžiai per mažas lėšas Kultūros tarybai, ji negalės užtikrinti menininkų išgyvenimui bei kūrybai būtinų lėšų.
Dar viena numatomo biudžeto problema buvęs kultūros ministras įvardijo ir per mažas papildomas lėšas skirtas Kultūros tarybai. Anot jo, užtenka prisiminti šių metų pradžioje Kultūros tarybos išplatintą informaciją apie tai, kad jie gali patenkinti vos 13 proc. dabartinio kūrėjų stipendijų poreikio.
„Ši situacija tapo ypač aktuali pandeminiu laikotarpiu. O šiandien, matant augančius pandemijos skaičius, ši sfera gali tapti itin svarbia jau artimiausiu laikotarpiu. Todėl skiriant akivaizdžiai per mažas lėšas Kultūros tarybai, ji negalės užtikrinti menininkų išgyvenimui bei kūrybai būtinų lėšų. Todėl lėšos, kurios dabar yra nukreipiamos į tarptautines programas, neatliepia tų kultūros ir meno kūrėjų poreikių bei grėsmių, kurios yra aktualios dabar ir gali tapti itin aštrios artimiausiu metu“, – kalbėjo M.Kvietkauskas.
Arūnas Gelūnas: „Jaučiamės išgirsti ir tai nuteikia optimistiškai“
Šiuo metu Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui vadovaujantis Arūnas Gelūnas teigė jau keletą metų nebedalyvaujantis politikoje, todėl būsimą biudžetą galintis vertinti žvelgdamas išimtinai iš muziejaus perspektyvos.
15min primena, kad A.Gelūnas yra kultūros ministro Simono Kairio bendrapartietis. Abu jie priklauso Liberalų sąjūdžiui.
Pasak jo, labai geras ir pozityvus ženklas yra tai, kad prieš biudžeto projekto svarstymus vyko premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Gabrielės Žaidytės rengta diskusija, kurioje nacionalinių kultūros įstaigų vadovai galėjo išsakyti savo nuomones bei dabartinius poreikius. Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir Kultūros bei Finansų ministerijų atstovai, kiti kultūros sektorių gerai pažįstantys žmonės. Pasak A.Gelūno, džiugina tai, kad šiame susitikime išsakytos mintys išties atsispindi kitų metų biudžeto projekte.
Numatomas bazinių reikmių finansavimas mums leis lengviau dorotis su šio laiko iššūkiais.
„Visame pasaulyje kylant energetikos, paslaugų, prekių bei ūkinei veiklai būtinų medžiagų kainoms, tokioms nacionalinėms organizacijoms kaip mūsų muziejus, tai yra labai aktuali problema. Jei į šią realybę neatsižvelgiama numatomame kitų metų finansavime, biudžetinės įstaigos ima „valgyti pačios save“ negalėdamos deramai vykdyti savo tiesioginių veiklų. Noriu pastebėti, kad net ir parodų įrengimui reikia didžiulių ūkinių investicijų, o matant kylančias kainas, tai taptų išties reikšminga problema. Todėl džiaugiuosi, kad numatomas bazinių reikmių finansavimas mums leis lengviau dorotis su šio laiko iššūkiais“, – teigė A.Gelūnas.
Pasak Dailės muziejaus vadovo, jei finansavimas būtų išlikęs toks pats, kaip pernai, daugelis nacionalinių įstaigų kitąmet patektų į didoką krizę.
Jei finansavimas būtų išlikęs toks pats, kaip pernai, daugelis nacionalinių įstaigų kitąmet patektų į didoką krizę.
„Kultūros įstaigas labai paveikė karantinas bei įstaigų uždarymas. Duris atvėrus gegužės mėnesį, pastebime maždaug perpus sumažėjusį lankytojų srautą. Dėl šios priežasties į savo biudžetą nesurinkome papildomų pajamų, kurios leisdavo kaupti finansus juodoms dienoms. Susiklosčiusi situacija tiesiog nebeleidžia to padaryti, todėl numatytos biudžeto lėšos kiek amortizuos iš tiesioginių veiklų negautas pajamų deficitą“, – 15min sakė A.Gelūnas.
Jis taip pat pasidžiaugė ir tuo, kad pastaruosius keletą metų biudžetuose vis būdavo numatomos papildomos lėšos kultūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir tai realiai vyko.
„Nors pamažu, tačiau algos didėjo, čia tikrai nebėra tokio įšalo, koks buvo ilgus metus prieš tai. Pozityvi žinia yra ir ta, kad kitąmet algų kėlimui taip pat numatytas finansavimas“, – teigė Dailės muziejaus vadovas.
