Byloje rašytoja yra nurodžiusi, kad dėl diskriminacinių priežasčių Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) apribojo knygos platinimą – joje buvo teigiamai vaizduojami tos pačios lyties asmenų santykiai.
„Europos Žmogaus Teisių Teismo Žmogaus teisių kolegija, kuriai buvo priskirta byla Macatė prieš Lietuvą, perleista Didžiajai kolegijai“, – nurodoma EŽTT pranešime.
Teismas tokį sprendimą grindžiam Europos Žmogaus teisių konvencija. Joje numatyta, kad byla gali būti perleista Didžiajai kolegijai, kai ji „kelia sudėtingą Konvencijos ar jos protokolų aiškinimo klausimą“ arba kai klausimo svarstymas kolegijoje „gali sąlygoti nesuderinamą su ankstesniu Teismo sprendimu rezultatą“.
Kaip BNS informavo Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, bylą Didžioji kolegija perima sulaukusi Vyriausybės pozicijos ir atsikirtimų.
„Savo poziciją mes išsiuntėme gruodžio mėnesį, o pavasarį – atsikirtimus: kai gavo pareiškėjo atstovas mūsų poziciją, jis pateikė savo atsikirtimus, o mes tada pateikėme savo atsikirtimus“, – teigė K.Bubnytė-Širmenė.
Lietuvoje interesų apginti nepavyko
N.Macatė į EŽTT kreipėsi 2019-ųjų pabaigoje po to, kai savo pozicijos jai nepavyko apginti Lietuvos teismuose. Pernai rašytoja N. Macatė mirė, o jos interesams atstovauja mama.
Neringos Dangvydės slapyvardžiu pasirašytoje knygoje „Gintarinė širdis“ pateikiamos istorijos apie įvairias socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančias grupes – neįgaliuosius, emigrantus, homoseksualus, romus.
Dviejose iš šešių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai.
Pasakų rinkinį 2013-ųjų pabaigoje išleido Lietuvos edukologijos universitetas. Tačiau po kelių mėnesių aukštoji mokykla sustabdė knygos platinimą, ją pavadinusi „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Universitetas tokį sprendimą grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriuo „Gintarinė širdis“ įvardinta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tiesa, pats raštas pasirašytas jau sustabdžius knygos platinimą.
Anot Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, ji minėtąjį raštą pateikė, atsižvelgiant į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuriame numatyta, jog neigiama informacija yra laikoma tokia, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Jau prasidėjus teisminiams ginčams, LEU sutiko platinti knygą su žyma „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“.
N.Macatė tuomet teigė patyrusi diskriminaciją, tad 2014-aisiais kreipėsi į Lietuvos teismus.
Pirmą kartą byla nukeliavo iki Aukščiausiojo teismo, kuris pavedė žemesnės instancijos teismams nagrinėti iš naujo. Antrą kartą byla taip pat nukeliavo iki Aukščiausiojo teismo, tačiau šis skundo nagrinėti nepriėmė.
