Eksponatai supažindina su Ukrainos istorija ir kultūra – nuo akmens ir bronzos amžių iki nesenų įvykių revoliuciniame Maidane.
Ikirašytinę Ukrainos istoriją pristatys 3-5 tūkst. prieš mūsų erą siekiančios Tripolės kultūros antropomorfinės plastikos pavyzdžiai, unikalus bronzos epochos kalendorius, pirmųjų istoriškai užfiksuotų tautų, gyvenančių Ukrainos teritorijoje – kimerų, skitų, sarmatų, gotų, hunų, antų – paveldas. Parodoje Vilniuje bus eksponuojami senojo meno šedevrai iš skitų vadų pilkapių.
Kijevo Rusios epochai atstovaus archeologiniai radiniai nuo buitinių daiktų iki juvelyrinių papuošalų ir krikščionių kulto reikmenų, kuriuos pagamino Kijevo Rusios ir Bizantijos meistrai.
Parodoje bus galima apžiūrėti XIV–XVIII amžiaus radinius iš Kijevo pilies, pastatytos pagal lietuvių valdovų įsakymą, Kijevo rotušės vėtrungę, Evangeliją sidabriniuose rėmuose iš Kijevo Pečorų lauros (stačiatikių vienuolyno) spaustuvės bei kitų ukrainiečių meistrų dirbinių.
Ukrainos konfesinę ir tautinę įvairovę atspindės judėjų ir Krymo totorių XIX amžiaus ir XX amžiaus pradžios dailės kūriniai.
Seniausiems eksponatams – 6 tūkst. metų
Parodos kuratorius Skaistis Mikulionis tvirtina, kad pradžioje buvo svarstoma atsivežti vos dvylika objektų, tačiau kolegos iš Ukrainos leido patiems atsirinkti daiktus, norimus eksponuoti parodoje.
„Iš absoliučiai unikalių eksponatų yra Tripolės kultūros keramikinis dirbinys – moters galvutė. Tai yra gana portretinis atvaizdas, nes kiti yra schematiški. Ir tai – absoliučiai unikalus dalykas, vienintelis žinomas pasaulyje toks atvaizdas, tam daiktui – 6 tūkst. metų“, – BNS sakė S.Mikulionis.
Anot jo, kitas itin retas ir pasaulyje vienintelis toks eksponatas – skitų periodo šerno statulėlė, simbolizavusi pergalės dievą.
„Be abejo, yra ir XI amžiaus bizantiškas kryžius ir pirmosios Kijevo Rusios cerkvės, pastatytos iš akmens. Tas daiktas – būtent iš ten“, – teigė kuratorius.
Primenama apie karą Ukrainoje
Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad specialiai Lietuvai sukomplektuota paroda pasiekė muziejų per kiek daugiau nei pusę metų, o turint omenyje eksponatų vertę ir jų gausą tai yra rekordiškai trumpas laikas.
„Ukraina yra viena pagrindinių mūsų draugių, senas istorinis partneris, dabar mes ją įvairiais būdais palaikome. Manau, kad yra labai adekvatu ir tinkama tokią parodą pristatyti Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio išvakarėse, juoba, kad naujausi objektai parodoje yra vos šešerių metų senumo, t.y. Maidano skydas ir šalmas“, – spaudos konferencijoje sakė A.Gelūnas.
Anot jo, vienas iš motyvų, kodėl paroda atveriama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, yra tebesitęsiantis karas Ukrainos rytuose.
„Tai kartu yra ir simbolinė žinutė, kad nepriklausomybė nėra pyragas, padėtas ant stalo, o yra kažkas, dėl ko turi kovoti, dirbti, stengtis. Tai yra pastanga ir tai yra gerai priminti Lietuvai“, – sakė A.Gelūnas.
Eksponatus paskolinusio Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Bohdanas Patryliakas tvirtino, kad planuota duoti ir dar daugiau vertybių, bet to padaryti nespėta dėl laiko stokos.
B.Patryliako, didžioji dalis eksponatų yra atrasti per archeologinius tyrinėjimus Ukrainoje, tuo metu religinėms apeigoms skirti daiktai muziejuje atsidūrė sovietmečiu, kai 1920-1930 metais buvo konfiskuoti iš bažnyčių. Muziejui įvairius apeiginius daiktus pavyko išsaugoti nuo sunaikinimo.
Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius taip pat teigė, kad dėl konflikto su Rusija dalis eksponatų iš Rusijos aneksuoto Krymo šiuo metu yra Olandijoje ir dėl jų sprendžiama teismuose.
„Turime įtarimų, kad iš Rusijos pusės gali būti nedraugiškų veiksmų mūsų muziejaus fondo atžvilgiu. Bet liekame optimistai: karas yra karas, kultūra – kultūra. Tikimės, kad ateityje bus viskas gerai su visomis mūsų tarptautinėmis parodomis ir su fondais“, – sakė B.Patryliakas.
Paroda Vilniuje veiks iki liepos 12 dienos.
A.Gelūnas pažymi, kad tai pirmoji paroda iš suplanuotų bendrų tarptautinių parodų ir jas lydinčių renginių ciklo – jau kitąmet iš Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus tikimasi atsivežti garsiausio ukrainiečių modernisto Aleksandro Bogomazovo darbus. Tuo metu Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, anot jo, iš savo saugomų vertybių galėtų pasiūlyti suformuoti parodą ir Ukrainai.
Parodos vertė – per 10 mln. eurų. A.Gelūnas sako, kad eksponatų saugumą padeda užtikrinti ir saugos tarnybos, ir policija bei šauliai. Jiems bus skirta ir pirmoji ekskursija antradienį. Parodoje liepą tikimasi sulaukti ir Ukrainos bei Lietuvos prezidentų – Volodimiro Zelenskio ir Gitano Nausėdos.
