Istorija apie daugiau kaip 1,4 tūkst. meno kūrinių, rastų apšnerkštame aštuoniasdešimtmečio Corneliuso Gurlitto, nacių laikų prekiautojo meno kūriniais sūnaus bute, patraukė pasaulio dėmesį ir paskatino galimus teisėtus savininkus pareikšti pretenzijas į konfiskuotus šedevrus.
Tačiau vokiečių muitinės auditas parodė, kad 315 tų darbų Adolfo Hitlerio režimas pagrobė iš visuomeninių muziejų, vykdydamas kampaniją prieš „degeneravusį“ avangardinį meną, rašė žurnalas „Focus“, kuris pirmasis prieš savaitę pranešė apie radinį.
Tie meno kūriniai tuo metu buvo visuomeninė nuosavybė, ir nei muziejai, nei pradiniai savininkai ar jų palikuoniai negalės jų susigrąžinti, rašė „Focus“.
Tačiau 194 kiti darbai, kaip rodo iš to buto paimti dokumentai, galėjo būti žydų kolekcininkų parduoti juos verčiant tai daryti. Tai reiškia, kad savininkai ar jų palikuoniai turi nemažas galimybes juos atgauti.
Muitinės ataskaitoje taip pat sakoma, kad yra „abejonių“ dėl to, ar C.Gurlittas bus teisiamas, net jei jo atžvilgiu ir vykdomas tyrimas dėl mokestinio sukčiavimo ir vogtų daiktų įsigijimo, nurodo „Focus“.
C.Gurlittas, kuris buvo namuose, kai pareigūnai 2012 metų vasarį ten atliko kratą, buvo apklaustas policijoje ir paleistas nepateikus jam kaltinimų.
Šis atsiskyrėliškai gyvenantis vyras pajamų gaudavo kartas nuo karto parduodamas paveikslus, kuriuos jam perdavė tėvas Hildebrandas Gurlittas, įtakingas kolekcininkas, kuriam naciai buvo pavedę parduoti pagrobtus kūrinius už tvirtą valiutą.
C.Gurlitto tėvas, kaip atrodo, daug darbų pasiliko, net ir po tyrimo, kurį pasibaigus karui atliko okupacinės JAV pajėgos.
Lobyne yra Pablo Picasso, Pierre'o Auguste'o Renoiro ir Henri Matisse'o paveikslų, taip pat – anksčiau nežinomų Marco Chagallo ir Otto Dixo darbų.
