Renginys prasidės 16 val. paskaita „Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno istorija“, kurią skaitys menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė. Pasak menotyrininkės, Sapiegų giminės mauzoliejus – Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia – yra ne tik unikalus paminklas, bet ir pirmoji tokio pobūdžio šventovė Lietuvoje.
Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno statytojas Leonas Sapiega (1557–1633), gimęs stačiatikių šeimoje, vaikystėje ir studijų metais pažinęs reformacijos idėjas, 1586 m. atsivertęs į katalikybę, dosniomis fundacijomis rodė savo ištikimybę ir meilę Bažnyčiai bei negailėjo lėšų jai finansuoti. Šis indėlis išliko ne tik architektūrinio paveldo pavyzdžiais, bet ir pamaldumui svarbiais kūriniais kaip garsus „Sapiegų Dievo Motinos“ paveikslas, liturginiais reikmenimis ir kitais kultūros ir sakralaus meno šedevrais.
Nuo 17 val. prasidėsiančiame koncerte „Jėga ir grožis Jo Šventovėje“ kamerinis choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis), senosios muzikos ansamblis „Affectus“, vargonininkas Dainius Sverdiolas atliks didikų Sapiegų laikų XVI-XVIII a. kompozitorių Andrea Gabrieli, Giovanni Gabrieli, Girolamo Frescobaldi, Vilniaus Anonimo, Marco Scacchi, Marc-Antoine’o Charpentier kūrinius.
Anot koncerto sumanytojo choro „Aidija“ vadovo Romualdo Gražinio, Sapiegų dinastijos klestėjimo Lietuvoje laikotarpis ir tų laikų Vakarų Europos muzika – labai spalvinga. Ji nedvejotinai buvo sutinkama didikams keliaujant ar studijuojant Vakaruose, bet ir skambėjo jų rezidavimo aplinkoje. LDK kancleris Leonas Sapiega Vilniuje samdė Abiejų Tautų Respublikoje pagarsėjusį rūmų kapelmeisterį, kompozitorių ir vargonininką italą G.B.Cocciola. Koncerte skambėsianti Romos Šv. Petro bazilikos vargonininko ir kompozitoriaus G.Frescobaldi (1583-1643) muzika visoje Europoje išpopuliarėjo per jo kūrinių publikacijas, taip pat pakliuvo į vieno iš nedaugelio išlikusių to meto Lietuvos muzikinių rankraščių – Sapiegų tabulatūros (1626) turinį.
Sapiegos XVI-XVII a. Vilniuje samdė ne vieną žymų vargonininką. Tarp jų – italas A. Maffonas, giminystės ryšiais susijęs su 1580 m. Vilniuje į Šv. Onos broliją priimtu vargonininku F.Maffonu.
XVII a. Lietuvoje skambėjusi muzika susijusi su M. Scacchi (1600-1662), Vazų rūmų kapelos vadovu ir rūmų kompozitoriumi, kuris 1636 metų rugsėjį Vilniuje Valdovų rūmuose vadovavo operos „Elenos pagrobimas“ (Il ratto di Helena) pastatymui. Koncerto programoje taip pat skambės ryškiausio to laikmečio Europos kompozitoriaus G.Gabrieli (1557-1612), jo dėdės A.Gabrieli kūriniai, kurie atspindi ne tik to laiko dvasią, bet ir buvo inspiruoti ar užsakomi sukurti liturginėms apeigoms bei didikų aplinkai svarbių įvykių pažymėjimo proga.
Renginys yra paskaitų ir koncertų ciklo „Didikai Goštautai, Radvilos, Sapiegos ir Pacai. Fundatoriai ir jų laikų lobiai“ dalis, siekiant aktualizuoti mecenatystės svarbą per išlikusias sakralines vertybes ir to meto muzikinę kultūrą. Renginius remia Kultūros rėmimo fondas.
Projekto sumanytojai kamerinis choras „Aidija“ ir Bažnytinio paveldo muziejus. Partneris – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai.
Įėjimas su muziejaus bilietu.
