Birželio 9 d. koncerte „Ex Tenebris Lux“. Žibuoklės Martinaitytės muzikos erdvės“ skambės šios Niujorke gyvenančios lietuvių kompozitorės kūriniai „Nunc fluens. Nunc stans“ mušamiesiems ir styginių orkestrui (2020), „Šviesotamsos trilogija“ („Chiaroscuro Trilogy“) fortepijonui ir styginių orkestrui (2017) bei minėtasis Vilniaus festivalio užsakymu sukurtas „Ex Tenebris Lux“ styginių orkestrui.
Pati autorė apie savo kūrybą sako: „Garsuose ieškau paslėptos prasmės, glūdinčios kiekviename šios visatos atome. Kiekvienu kūriniu noriu užduoti egzistenciškai svarbų klausimą ir atsakyti į jį. Kūrinys – tarsi būsena, kuri keičia, transformuoja ir patį autorių, ir klausytojus“, o premjerinį kūrinį „Ex Tenebris Lux“ pristato taip: „Vilniaus festivalio 2021 užsakymu sukurto „Ex Tenebris Lux“ lotyniškas kūrinio pavadinimas byloja „Iš tamsos šviesa“, jis tarsi simboliškai nurodo viltingas gaires dabartinės pandemijos ir iš jos kylančios nežinios akivaizdoje. Kaip svarbu turėti tą vidinio kompaso rodomą šviesos blyksnį, laikytis jo ir nepaleisti net tamsiausiomis akimirkomis. Norėjosi, kad ši muzika taptų vedliu per užsitęsusios tamsos zoną ir galiausiai atvestų mus į šviesą, leistų ją patirti bent garsiniu pavidalu. Kūrinys primena, jog tamsa, kaip ir šviesa, yra besikartojančio žmogiškosios egzistencijos ritmo dalis; tą galima pastebėti ir žvelgiant į metų laikų kaitą, kai pats tamsiausias laikas sutampa su šviesos sugrįžimo pradžia.“
Monografinį Ž.Martinaitytės koncertą festivalyje atliks Karolio Variakojo diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Petras Geniušas (fortepijonas) ir Pavelas Giunteris (mušamieji).
Egzistencinių lietuvių kompozitorių klausimų bei svarstymų netruks ir kituose festivalio koncertuose. Antai birželio 13 d. koncerte „Pabaiga yra pradžia“NIKO (Naujų idėjų kamerinis ansamblis), vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur ir Gediminas Gelgotas (vargonai, dirigentas), be kitų autorių, atliks ir visos programos sumanytojo Gedimino Gelgoto kompozicijas. Skambės jo kūriniai „Mountains. Waters. (Freedom)“; „Praisedance“; „Unknown 21, Free“; „An End Is a Beginning“, priminsiantys unikalią ir labai patrauklią Gelgoto muzikinę kalbą, paremtą minimalizmo estetika, moderniomis, daugiastilistinėmis įtakomis, jungiančiomis asketiškos melodijos grožį užkrečiančiu ritminiu pradu.
Lietuvių kūrybos į savo programą įtraukė ir birželio 17 d. pasirodysiantis orkestras „Kremerata Baltica“. Kolektyvas atliks dviejų lietuvių autorių – Silvijos Miliūnaitės-Bliūdžiuvienės ir Andriaus Žlabio kompozicijas, skirtas specialiai šiam kolektyvui. Viena jų – S.Miliūnaitės-Bliūdžiuvienės „Drive for Life“ smuikui, violončelei ir styginių orkestrui – yra sukurta šiemet ir bus atlikta pirmą kartą.
Pati jaunosios kartos autorė savo naująjį opusą „Drive for Life“ pristato taip: „Kūrinio idėją paskatino pandemija, šiuo metu aplinkui matome daug nevilties. Tai mano kvietimas pajusti, kad nepaisant patiriamų sunkumų gyvenimas visuomet turi prasmę, tik reikia pasiduoti natūraliai tėkmei ir išgirsti gyvenimo ritmą. Šia kompozicija noriu visus padrąsinti ir priminti, kad ir kas nutiktų, – visada yra dėl ko gyventi.“
Dar viena premjera publikos lauks festivalio uždaryme. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Modesto Pitrėno, ir pianistė Mūza Rubackytė birželio 22 d. kvies prisiminti, kad 2020-aisiais visas pasaulis minėjo žymaus Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno jubiliejų – 250-ąsias gimimo metines. O vakaro programoje greta dviejų monumentalių šio didžio klasiko kūrinių skambės lietuvių dabarties kompozitoriaus Arvydo Malcio simfoninė kompozicija „Žinia“, skirta L. van Beethovenui.
„Rašant kūrinį neapleido mintis apie lemtingas Beethoveno gyvenimo aplinkybes. Jo asmeninis gyvenimas, charakteris, poelgiai būdavo prieštaringi ir nenuspėjami. 1802 metais laiške broliams Kasparui Antonui Karlui ir Nikolausui Johannui kompozitorius į jų priekaištus dėl grubumo ir užsispyrimo atsako: „Jūs nežinote, broliai, mano skausmo ir nevilties priežasties – mano progresuojančio kurtumo.“ Laiške užfiksuotos ir jo mintys apie savižudybę. Šis laiškas niekada nebuvo išsiųstas, jis buvo rastas tarp kompozitoriaus dokumentų po jo mirties. Vėliau šis laiškas broliams bus vadinamas „Heiligenštato testamentu“. Simfoninės kompozicijos „Žinia“ forma – tarsi spirale pasikartojanti metafora, atskleidžianti Beethoveno kančią ir didybę. Kūrinio audinyje įpinti keli segmentai iš Beethoveno simfonijų“, – sako Arvydas Malcys.
