Ministerija: padėtį apsunkino ne tik infliacija, bet ir ankstesnės ministerijos palikimas
Paklausta, ar jau teko atsisakyti kokių nors statybinių ir renovacijų projektų, Kultūros ministerija raštu teigė investicijų srityje paveldėjusi itin keblią situaciją, o infliacija ir statybų brangimas viską tik paaštrino.
„Pagrindinės priežastys, nulėmusios šiandienos situaciją, yra ankstesnės valdžios investicijų planavimo, finansavimo šaltinių parinkimo ir neatsakingo požiūrio ydos. Į įvairias programas infrastruktūros projektų buvo įtraukta daug daugiau, nei valstybė pajėgi įgyvendinti, įtrauktų investicinių projektų vertės dirbtinai mažintos, siekiant tilpti į biudžeto limitus, kai kuriuose projektuose pasirinkti netinkami finansavimo šaltiniai etc.
Pradėję dirbti radome ir strateginių, ir aritmetinių klaidų, kaip kad verčių didinimas peržengiant ES numatytas finansavimo ribas. Pavyzdžiui, nepradėta Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) pastato rekonstrukcija teatrui nespėjus laiku užbaigti visų pasirengimo ir pirkimo procedūrų bei praradus galimybę pasinaudoti ES struktūrine parama. Panaši situacija ir su Gedimino kalno tvarkyba: anksčiau priimtas sprendimas įgyvendinti būtinus darbus ES lėšomis nebuvo konstruktyvus, todėl ES lėšas svarstoma perkelti kitiems projektams, o kalno tvarkybą skaidyti į etapus ir finansuoti valstybės biudžeto lėšomis“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Radvilų rūmų dailės muziejus
Pasak Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) direktoriaus Arūno Gelūno, liepos 5 d. pagaliau oficialiai pasirašyta sutartis su laimėjusia architektūros įmone „Processoffice“.
„Jie jau pradėjo rengti techninį projektą, kuriam skirta 16 mėnesių. Tikimės, kad 2023-iųjų pabaigoje jau turėsime pagrindą skelbti rangos konkursą. Taigi statybininkai atvažiuotų 2024 metais. Jeigu karas anksčiau pasibaigs ir nekils didžiulė ekonominė krizė, nuo 2024 metų, tikimės, kad per trejus metus šį objektą bus įmanoma baigti. Kokiais 2027–2028 metais švęstume naujo muziejaus įkurtuves su naujomis saugyklomis, didžiausia sale, nes šiuo metu negalima surinkti daugiau nei 150 žmonių į vieną vietą“, – 15min teigė direktorius.
A.Gelūnas neslėpė nerimo dėl pakilusių kainų bei neramios geopolitinės situacijos: „Kūrybai tokie dalykai yra labai nepalankūs.“
Visgi, kad šis projektas būtų užgniaužtas, reikėtų labai didelio force majeure ir labai didelės blogos valios, kalbėjo direktorius. Pasak jo, Radvilų rūmų projektas yra apsaugotas juridiškai ir nėra susijęs su jo personalija. A.Gelūno kadencija LNDM su galimybe laimėti vadovavimo konkursą dar kartą baigsis 2024-aisiais metais.
A.Gelūnas tikino, kad Radvilų rūmai bus rekonstruojami konsultuojantis su specialistais – išlaikant autentiką, freskos bus mažai restauruojamos, taip pat buvo atsisakyta vienų šviestuvų, vietoje kurių pakabintos originalą primenančios kopijos. „Tačiau tai tėra detalės. Euroremontas tikrai nebuvo siūlomas“, – tikino direktorius.
