Šiuolaikinei bibliotekai tenka dar viena svarbi užduotis – prisidėti prie kritiškai mąstančios visuomenės ugdymo. Tokios visuomenės, kuri sugeba atsirinkti, tinkamai interpretuoti bei panaudoti gaunamą informaciją ir kritiškai naudotis jos šaltiniais. Čia itin svarbus ir šiuolaikinio bibliotekininko, kaip visuomenės konsultanto, vaidmuo, panaudojant bibliotekos erdvę – tiek fizinę, tiek skaitmeninę – gyventojų medijų ir informacinio raštingumo įgūdžiams lavinti.
Tokios pagrindinės mintys nuskambėjo Kultūros ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka surengtoje diskusijoje, kurioje kalbėta apie bibliotekų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje.
„Dabarties biblioteka dabar turi tokias galimybes, apie kurias prieš dešimtmetį, kitą ar juolab – trečią, net sapnuoti negalėjome, o dabar galime jomis naudotis. O galimybės, kaip žinia, įpareigoja“, – sakė diskusijos moderatorius žurnalistas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovo pavaduotojas Ginas Dabašinskas, kviesdamas aptarti šiuolaikinės bibliotekos vaidmenį.
Pasak diskusijoje dalyvavusios Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorės, UNESCO-UNITWIN Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro atstovės Auksės Balčytienės, gyvename tokiame laikmetyje, kuris yra apgaubtas nežinia ir įvairiais iššūkiais.
„Su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė biblioteka? Sakyčiau, kad lygiai su tokiais pačiais kaip ir daugelis viešųjų institutų, įvairių organizacijų. Bibliotekos yra viešą intelektinį saugumą kuriančios aplinkos, kurios bus visada reikalingos. Tačiau turime suprasti ir tai, kad mes kaip žmonės keičiamės. O bibliotekos – tai ir erdvės, kuriose susitinka žmonės. Tad ir aplinka turi prisitaikyti prie besikeičiančių žmonių poreikių“, – kalbėjo VDU profesorė.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docento Vinco Grigo pastebėjimu, anksčiau turėjome informacijos trūkumą, dabar turime jos perteklių, ir tai nėra vienareikšmiška.
„Kaip fizinė informacinė ir intelektualinė erdvė biblioteka yra visiškai įgyvendinta. Bet kur matyčiau tam tikrus trūkumus, problemas, kalbant apie skaitmeninę kultūrą, tai tokie terminai kaip skaitmeninė atskirtis, informacijos turčiai ir skurdžiai, turiu galvoje ir nelygias galimybes naudotis mokamomis turinio platformomis. Bibliotekos taip pat galėtų ruošti patikimų šaltinių teminius rinkinukus, tarkim, kad ir apie tą patį COVID-19“, – sakė doc. V.Grigas.
Diskusijoje taip pat ieškota atsakymų į klausimus, kaip bibliotekoms sekasi atliepti visuomenėje kylančius informacinius iššūkius (melaginga informacija, visuomenės susiskaldymą skatinantys socialinių tinklų burbulai ir pan.); kaip turėtų būti formuojama, kokias temas ir priemones apimti 2022 m. Kultūros ministerijos iniciatyva planuojama pradėti įgyvendinti Medijų edukacijos programa bibliotekose ir kaip ją būtų galima padaryti patrauklią visuomenei.
Diskusijoje dalyvavusios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorės Viktorijos Pukėnaitės-Pigagienės teigimu, biblioteka yra ne tik informacijos perdavimo, tačiau ir demokratijos, kultūros puoselėjimo bei edukacijos erdvė, o bibliotekininkai atlieka svarbų vaidmenį ne tik reguliuodami informacijos srautus, tačiau ir prisidėdami prie pozityvių pokyčių bendruomenėse, o kartu ir visoje visuomenėje.
„Būtent bibliotekos gali pritraukti įvairias visuomenės grupes, įskaitant ir esančias skaitmeninėje, socialinėje atskirtyje, o tyrimų rodomas pasitikėjimas bibliotekininkais leistų sėkmingai vykdyti medijų ir informacinio raštingumo (MIR) veiklas. Nors MIR terminas skamba sudėtingai, bet praktikoje tai turėtų būti lengvai suprantamas dalykas, ir reikėtų siekti, kad jis būtų praktiškai pritaikomas kiekvienai dienai. Norėčiau, kad ir bibliotekininkų bendruomenė suprastų, kad tai nėra taip sudėtinga, kaip skamba“, – sakė V.Pukėnaitė-Pigagienė.
Pagal vieną vyraujančių tarptautinių apibrėžimų medijų ir informacinis raštingumas suprantamas kaip būtinosios kompetencijos (žinios, gebėjimai ir nuostatos), įgalinančios piliečius efektyviai naudotis medijomis, žiniasklaida ir kitais informacijos šaltiniais (bibliotekomis, archyvais, muziejais), susijusios su kritinio mąstymo ir mokymosi visą gyvenimą gebėjimais, reikalingais socializacijai ir aktyviam gyvenimui pilietinėje visuomenėje.
Kaip pastebėjo dar viena diskusijos dalyvė – Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro Žinių vadybos grupės vadovė Aistė Stankevičė, bibliotekos šiandien tiek daugiafunkcės, kad turbūt kone kiekvienas bibliotekos paslaugų vartotojas išskirtų skirtingas jam aktualiausias paslaugas, dėl kurių jis ten ateina.
„Man biblioteka visų pirma asocijuojasi su organizuotomis žiniomis, patikimos ir teisingos informacijos sklaida. Tai aktualu dabar, kai kyla nemažai informacinių grėsmių – dezinformacija, manipuliacijos informacija ar netgi chaotiškas jos perteklius. Čia gelbėja bibliotekos ir bibliotekininkai – ne tik suteikdami informaciją, bet ir mokydami ja naudotis. Todėl būsimoji MIR programa ir turėtų būti įgyvendinama per bibliotekas. Pritariu, kad bibliotekos šiuo metu turi tinkamą infrastruktūrą, didelį visuomenės pasitikėjimą ir praktikos mokymosi visą gyvenimą srityje“, – teigė A. Stankevičė.
Diskusija apie bibliotekų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje – Kultūros ministerijos kartu su partneriais rengiamo diskusinių renginių ciklo „Tarp eilučių“, skirto pažvelgti į įvairias kultūros sritis bei reiškinius medijų ir informacinio raštingumo aspektu, dalis.
Diskusijos įrašas skelbiamas Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Facebook“ paskyrose.
