Diskusiją moderavęs politikos apžvalgininkas, žurnalo „Veidas“ redaktorius Rimvydas Valatka teigė, kad visiems lietuviams puikiai žinomas senasis istorinis naratyvas apie Lietuvą nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tiesa, ukrainiečiams jis mažai ką sako. Politiniai įvykiai pakeitė situaciją.
Lietuvą su Ukraina dabar sieja tie, kurie prisidėjo prie pagalbos Rusijos invaziją stabdantiems ukrainiečiams, kaip paramą rinkęs ir gabenęs Jonas Ohmanas, tie, kurie prisidėjo prie politinių reformų, kaip jau atsistatydinęs ministras Aivaras Abromavičius.
Ukraina atranda Lietuvos istoriją
Istorikas Alvydas Nikžentaitis teigė, kad Ukrainoje dabar vyksta paieškos vakarietiškų tendencijų, to, kas šalį skirtų nuo vadinamojo rusiškojo pasaulio. Jis pripažino, kad Ukrainoje vis labiau kyla susidomėjimas Lietuvos Didžiosiosios Kunigaikštystės istorija ir ukrainiečių vaidmeniu joje.
„Tiesa, matome tik pačią paieškų pradžią. Lietuva dabar Ukrainoje pagal valstybių populiarumą užima, berods, penktąją vietą. Ukrainiečiai ima skirti mus ir nebemąsto apie Baltijos valstybes. Jie jau žino, kad mūsų sostinė Vilnius, o ne Ryga“, – sakė A.Nikžentaitis.
„Mes iš Ukrainos dabar norime greitų permainų, bet prisiminkime, kada iki Maidano Ukrainoje buvo žodžio laisvė? Tik prie prezidento Juščenkos“, – pažymėjo istorikas, teigdamas, kad pasikeitimams reikalinga kantrybė.
Vienas žymiausių Ukrainos rašytojų Andrejus Kurkovas pasakojo, kad Ukrainoje vyrauja daugybė tendencijų ir susipynusių istorijos naratyvų.
„Tarkime, prisiminimuose apie Vengrijos valdymą vyrauja daug juodų prisiminimų, tai – tamsūs laikai, o štai apie Lietuvos valdymą nėra beveik jokių blogų atsiminimų“, – apie ukrainiečių istorinius pasakojimus kalbėjo rašytojas.
Pakeitė Maidanas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad Maidanas suvaidino svarbų vaidmenį naujo Ukrainos požiūrio formavime. „Tai priminė sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Aplink tvyrojo daugybė propagandos, aiškinimų apie kažkokias veikiančias įtakas, kurstytojus. Tai buvo labai panašu į tai, ką išgyveno mūsų žmonės“, – konstatavo L.Linkevičius.
Ministras teigė, kad būtent todėl Lietuva tokia suinteresuota remti Rusijos agresiją patyrusią ir sudėtingus laikus išgyvenančią Ukrainą.
Jis priminė žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje. „Tuo metu kalbėdamas su kitų šalių diplomatais aš pareiškiau užuojautą, bet pokalbiuose ir priminiau, kad tuo pat metu Ukrainoje taip pat žūva niekuo dėti žmonės. Kada pasakysime, kad esame ne tik Charlie, bet ir ukrainiečiai?“, – retoriškai klausė L.Linkevičius.
„Po Maidano Ukraina tapo kitokia. Taip, dabar mes matome korupcijos faktus, tam tikras klaidas, bet niekas su tuo nebesitaiksto, niekas nebenori grįžti į tą laiką, koks buvo anksčiau“, – sakė ministras.
Pabrėžė simpatijos svarbą
R.Valatka teigė, kad naują Lietuvos ir Ukrainos santykį puikiai apibrėžia žodis „simpatija“. Ukrainos rašytoja Marijana Kijanovska patvirtino, kad šalių santykiams simpatijos atsiradimas itin padėjo. Maidanas ir Lietuvos parama ypač sutvirtino šį ryšį.
„Rusija taip ir nesugebėjo įsisąmoninti, kad negalima savintis istorijos. Ji visą laiką bando skelbti alternatyvias Kaukazo, Lietuvos, Lenkijos, kitų kraštų istorijas kaip savas. Ukrainos Maidane įvyko savotiškas išsilaisvinimas iš tos įtakos“, – sakė rašytoja.
„Lietuvoje sovietinė okupacija prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metu, tęsėsi po jo. Ukrainoje ji įvyko dar penkiolika metų anksčiau. Daugybė žmonių kentėjo lageriuose, buvo numarinti badu. Apie tai reikia atvirai kalbėti“, – emocingai kalbėjo M.Kijanovska.
„Ukrainos mokyklose turi bent kelios pamokos būti skirtos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos istorijai. Tik taip sukursime ir įtvirtinsime naują naratyvą“, – pabrėžė ji.
Prisiminė sausio 13-osios įvykius Lietuvoje
„Los Angeles Times“ žurnalistas Sergejus Loiko sakė, kad Lietuvos ir Ukrainos kova už laisvę, jų parodytas ryžtas pademonstravo, kokios panašios šios tautos. „Tie sausio įvykiai, tas lietuviškasis Maidanas suvaidino ypatingą vaidmenį pribaigiant Sovietų Sąjungą“, – dėstė S.Loiko, pridurdamas, kad Michailas Gorbačiovas baimingai, viena akimi stebėjo šiuos įvykius ir turėjo pakankamai proto sustabdyti kraujo praliejimą.
„Deja, bet prezidentas Barackas Obama to nejaučia, Europos Sąjunga to nejaučia. Štai Nyderlandai rengs referendumą, kuriame spręs, ar priimti Ukrainą į ES, ar ne. Olandai… Tie patys, kurie prarado tiek žmonių lėktuvo katastrofos Rytų Ukrainoje metu“, – stebėjosi S.Loiko. Jis pabrėžė, kad Lietuva Ukrainai tapo vedle kelyje į Europą.
Dabar Ukrainoje didelių pasikeitimų laikai, – konstatavo S.Loiko.
„Dabar Ukrainoje didelių pasikeitimų laikai“, – konstatavo jis. „Tokius pasikeitimus Lietuva jau patyrė, o mes tai išgyvename dabar“, – sakė žurnalistas, pridurdamas, kad negalima leisti, jog Ukrainos istorija ir vėl virstų tragedija, kuri keltų grėsmę visai Europai.
„Prieš penkis mėnesius iki Krymo aneksijos aš uždaviau klausimą Putinui: ar Rusija svarsto galimybę įvesti savo karius į kitų šalių teritoriją, kad gintų rusakalbių teises? Jis man akiplėšiškai aiškino, kad toks scenarijus neįsivaizduojamas“ – pasakojo S.Loiko, primindamas, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalbėjo ir apie tai, kad plataus masto konflikto metu Rusijos kariai gali įsiveržti ir į Baltijos valstybes.
„Lietuva mus nori suprasti, priima mus… Vienintelė Lietuvos prezidentė atvirai kalba, kas yra Vladimiras Putinas, kokie jo tikslai“, – Dalią Grybauskaitę gyrė Ukrainos žurnalistas, aprašęs kovas Donecko oro uoste.
„Ukrainos kariai gynė savo orą, savo laisvę, ten daugiau nebuvo, ką ginti, – mūšius Donecko oro uoste prisiminė jų liudininkas. – Ten buvo ginama Lietuva, ginama Europa. Būtent ten Putinas atmušė savo dantis ir suprato, kad Ukraina ginsis iki galo“.
„Negalima leisti, kad Putinas tęstų šitą savo makabrišką šokį“, – ryžtingai sakė žurnalistas.
