Diskusiją pradėjęs įstatymo projekto iniciatorius, Seimo narys Vytautas Kernagis teigė, jog šios iniciatyvos siekis – stiprinti lietuvišką muziką ir remti Lietuvos kūrėjus.
„Manau, kad Lietuvoje muzikos industrija turėtų būti pripažinta kaip ūkio šaka ir mes, kaip lietuviai, turime stiprinti šią šaką. Per metus Lietuvoje sukuriama 7 tūkst. kūrinių. Per kultūrą turime formuoti savo veidą, savo identitetą. Neatsiejama viso to dalis yra pinigai – apie milijonas eurų galėtų likti Lietuvoje, Lietuvos atlikėjams, kūrėjams, o ne iškeliautų į užsienį“, – sakė V.Kernagis.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas, radijo stočių „M-1“ bei „Lietus“ vadovas Gintaras Zdebskis negailėjo kritikos pateiktam projektui ir akcentavo tai, jog įvedus kvotas radijo stotys, tikėtina, praras reklamos užsakovų pinigus.
„Labai ačiū šiai Seimo kadencijai, kuri pasirinko žlugdyti komercinį radijo verslą. <...> Jūs imate užsienio šalių pavyzdžius ir sakote, kad tai paskatino šou verslo vystymąsi tose šalyse. Bet, kai imame konkrečius pavyzdžius, vienas dalykas yra perskaityti, kas parašyta, kitas dalykas – išsiaiškinti motyvus. O tada suprantame, kad motyvai yra kiti.
Esame tikri, kad, įvedus tokias privalomas kvotas, bus tokių stočių, kurios užsidarys. Tai sakau labai atsakingai. Kitas dalykas – radijo eteris yra ne guminis. Radijuje muzika šiandien nebeatlieka „nešančiojo“ vaidmens. Mes kuriame radijo programas, kur yra pokalbiai, interaktyvūs žaidimai su klausytojais. Jei anksčiau muzika radijo eteryje užimdavo 80 proc., dabar jos yra mažiau, nes yra kitos platformos. Jei atsiras prievolė groti tą muziką, kuriai rinka nepaklausi, bus dar sunkiau. Mes nuvysime žmones į kitas platformas“, – kalbėjo G.Zdebskis, atkreipęs dėmesį, kad per 28 metus, kai Lietuvoje egzistuoja komercinės radijo stotys, jos daug prisidėjo prie lietuviškos muzikos sklaidos.
Anot jo, šiandien rinkoje egzistuoja kelios radijo stotys, kurios specializuojasi lietuviškoje muzikoje: „Man kyla klausimas, kodėl norima įpareigoti absoliučiai visas radijo stotis, kai rinkoje egzistuoja bent trys stotys, kurios visiškai pasiekia Lietuvos gyventojus. <...> Kodėl nepakanka to, kas yra dabar?“
„Radiocentro“ stočių grupės programų direktorius Donatas Bučelis jam antrino sakydamas, jog reikėtų daiktus vadinti savo vardais ir pripažinti, jog kalbame ne apie nacionalinio identiteto formavimą, o apie vienos pusės – muzikos kūrėjų – ekonominį interesą, kuris yra iškeliamas virš kitos grupės – radijo stočių, verslo – interesų.
Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA Tarybos pirmininkas Domantas Razauskas atkreipė dėmesį, jog sulaukus šio siūlymo susivienijo daug skirtingų autorių asociacijų, o tai – retas atvejis Lietuvos muzikos pasaulyje.
„Jaučiu disonansą tarp sukuriamo turinio, kurio kasmet vis daugiau, jis kasmet vis įdomesnis ir įvairesnis, ir to procento, kuris pasiekia eterį. Ne mes sugalvojome šį įstatymą ir gerbiame radijo stočių indėlį į mūsų kultūrą, bet manome, kad toks projektas galbūt vertas svarstymo, nes pastebėjome, kad tokie dalykai yra ir kitose šalyse“, – sakė D.Razauskas.
Radijo stoties „Opus“ vyriausiasis redaktorius Darius Užkuraitis teigė, jog lietuviškos muzikos kvotos, taikomos radijo stotims, nepadės užtikrinti kokybiškos muzikos Lietuvoje augimo: „Jei yra 10 gerų grupių, jų ir yra 10. <...> Geras produktas automatiškai pasirodys radijo eteryje. Įkišti save į kažkokį rėmą yra perteklinis dalykas.“
„LRT Klasikos“ atstovė Jūratė Katinaitė taip pat pažymėjo, jog kitose Europos valstybėse dažniau įvedamos ne įstatymu reglamentuotos kvotos, o įgyvendinami žodiniai susitarimai.
Pasak atlikėjo Algirdo Kaušpėdo, radijo stočių atstovų pareiškimai apie tai, kad reklamos užsakovai nenorėtų reklamuotis radijo stotyje, jei joje skambėtų daugiau lietuviškos muzikos, skamba arogantiškai: „Tai tas pats, kas supermarketas, sakantis vargšams ūkininkams: imsiu, neimsiu, patinki, nepatinki. Tai yra neatsakinga pozicija. Turime prisiimti atsakomybę, kokiu turiniu šeriame savo tautą. <...> Mes nestovime vietoje, pasaulis nestovi vietoje. Turime kartkartėmis peržiūrėti, kaip turime gyventi toliau. Manau, kad yra labai gera proga atsiverti lietuviškai muzikai ir padėti nacionalinei populiariajai muzikai sužibėti.“
Lietuvos kompozitorių sąjungos tarybos pirmininkas Mykolas Natalevičius kvietė ieškoti kompromisinio sprendimo: „Be abejo, autorius skatinti ir iš to padaryti ūkio šaką, kuri turėtų ir poveikį visos šalies ekonominiam augimui, būtų tikrai nuostabu. Tik šiuo atveju iš transliuotojų pusės girdime tam tikrą šoką, galbūt dėl to, kad kvotos ir šiuo metu esantis įstatymas yra jiems griežtokas. Turėtume galvoti, kaip galbūt eiti ne formaliuoju keliu, o tuo, kuris garantuotų transliuotojų laisvę ir taip pat apgintų autorius ir skatintų juos kurti.“
Diskusijos pabaigoje V.Kernagis pabrėžė, jog kol kas įstatymo projektas tik registruotas, o pasiūlymų, kaip būtų galima jį koreguoti, jis teigė lauksiantis ir po diskusijos.
Siūlymas: 35 proc. radijo eterio laiko – lietuviškiems kūriniams
Įstatymo projektą, pagal kurį radijo transliuotojai 35 proc. muzikai numatyto eterio laiko turėtų skirti Lietuvoje sukurtiems kūriniams, iš kurių kas ketvirtas būtų sukurtas per pastaruosius trejus metus, rugsėjo mėnesį pateikė TS-LKD narys Vytautas Kernagis. Jį pasirašė tiek Seimo opozicijos, tiek pozicijos atstovai.
Pagal pateiktą projektą, nacionaliniais kūriniais būtų laikomi kūriniai, atliekami lietuvių kalba, sukurti ir / ar įrašyti Lietuvoje, kūriniai, kurių bent vieno autorių ar pagrindinių atlikėjų buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuva bei kūriniai, kurių turinys neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio konteksto ir kultūrinių ypatumų (juo siekiama išsaugoti, puoselėti ir / ar propaguoti nacionalinės kultūros tapatumą, savitumą ir suverenumą, etninę kultūrą ir vietos tradicijas, kultūros paveldą, lietuvių kalbą, jos apsaugą ir tęstinumą, meno bei kūrybos sklaidą ir plėtrą).
Pagal pateiktą siūlymą, nacionalinė kūryba šalies radijo stotyse turėtų skambėti nuo 6 iki 23 val.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas: reguliavimas yra neproporcingas projekto keliamam tikslui
Įstatymo projektą kritiškai vertina ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Rugsėjo 26 d. pateiktoje išvadoje abejojama, ar siekis reguliuoti radijo programų transliavimą yra proporcingas tikslui plėsti Lietuvos nacionalinio muzikinio turinio laiką radijo eteryje.
Pabrėžiama, jog siūlomas reguliavimas gali lemti situaciją, kai dėl objektyvių aplinkybių (naujų Lietuvos nacionalinių kūrinių nesukūrimo, nepakankamos jų kokybės, kūrinių netransliavimo pačių kūrinių autorių pasirinkimu ir t.t.), radijo programų transliavimas apskritai galėtų tapti neįmanomas, nes nebūtų užpildoma įstatymo reikalaujama Lietuvos nacionalinių kūrinių būtino kiekio kvota arba nuolat turėtų būtų transliuojami tie patys kūriniai.
„Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatanti, jog nacionaliniai muzikos kūriniai turės būti transliuojami nuo 6 iki 23 val., gali būti suprantama taip, kad imperatyvas dėl ne mažiau kaip 35 procentų viso muzikinės radijo programos laiko turės būti įgyvendintas ne per 24 paros valandas, o per nurodytą 17 valandų laikotarpį.
Tai reikštų, kad įstatymo reguliuojamu radijo programos transliavimo laikotarpiu nuo 6 iki 23 valandos nacionaliniai muzikos kūriniai realiai turės sudaryti daugiau kaip 49 procentus muzikinės programos transliavimo laiko, taip kompensuojant tas 7 paros valandas, per kurias nacionalinių muzikos kūrinių transliacijų apimtis nebus įskaitoma į reikalaujamus 35 procentus muzikinio laiko. Taigi, pagal siūlomą reguliavimą visose radijo programų transliuotojų transliuojamose muzikinėse programose Lietuvos nacionaliniai muzikos kūriniai laikotarpiu nuo 6 iki 23 valandos turėtų sudaryti beveik pusę viso muzikinio repertuaro“, – rašoma Teisės departamento išvadoje.
Išvadoje taip pat pažymima, kad nei projekte, nei projekto aiškinamajame rašte neatskleistas projekto autorių pasirinktos 35 procentų paros laiko kvotos pagrindimas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis praėjusią savaitę taip pat tikino šios iniciatyvos nepalaikysiantis.
„LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, nei Vyriausybė, nei ši Seimo dauguma neturi ketinimų kištis į radijo rinką ir privačių radijo stočių grojamo turinio reguliavimą. R.Karbauskis Seimo nario V.Kernagio iniciatyvos nepalaikys“, – rašoma R.Karbauskio atsakyme, kurį 15min perdavė jo patarėja viešiesiems ryšiams Dalia Vencevičienė.
