Jo tikslas – padėti pradedantiesiems dizaineriams ir įmonėms atrasti vienas kitą bei, padedant profesionaliems mentoriams, įgyvendinti ambicingus projektus, kuriančius pridėtinę vertę ne tik įmonei, bet ir vartotojams“, – kylančius dizainerius ir verslą jungiantį projektą „Dizaino sparnai“ pristato jo vadovė Gabija Vanagė.
„Natūrali Šiauliuose gaminama kosmetika „Razalija“, „Biržų šokolado“ gaminiai, bežodė knyga „Ar sapnas ateis“, gidas po Vilnių „Gatvės gyvos“ – tik keli itin sėkmingo jaunųjų dizainerių ir verslininkų bendradarbiavimo pavyzdžiai. Juos jau išbandė ir puikiai įvertino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkų vartotojai“, – sėkmingais projekto rezultatais dalijasi G. Vanagė.
Kultūros ministerijos iniciatyva startavęs projektas „Dizaino sparnai“ jungia talentus, žinias ir patirtį tam, kad Lietuvoje gimtų pasaulyje konkurencingi skaitmeniniais, inovacijų ir žiedinės ekonomikos principais grįsti ateities dizaino produktai bei paslaugos. Projektą įgyvendina Lietuvos kultūros taryba.
Pirmajame projekto etape dalyvavo 15 smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių. Šiuo metu projektas jau įpusėja antrąjį etapą, jame dalyvauja 19 įmonių.
„Įmonėms parenkamas dizaineris, galintis sukurti dizaino sprendimą pagal konkrečius poreikius. Tada, padedant mentoriams – patyrusiems dizaino ekspertams – sustyguojamas dizaino kūrimo procesas. Taip pat tiek verslo atstovams, tiek dizaineriams organizuojame nemažai mokymų, kuriuose įgyjama žinių, reikalingų įgyvendinti dizaino projektus“, – teigia G. Vanagė.
Paraiškas stipendijoms galėjo teikti asmenys, ne anksčiau nei 2018 m. įgiję aukštąjį dizaino specialybės išsilavinimą. Atrinktiems jauniesiems dizaineriams stipendija skiriama dešimčiai mėnesių.
Galimybė augti
„Šis projektas dizaineriams – ne tik darbų aplanko papildymas dar vienu sukurtu projektu, bet ir neįkainojama darbo įmonėje patirtis. Tai – galimybė pajusti verslo veikimo principus, gaminį kurti turint tikrą biudžetą. Sėkmingai įgyvendinus projektą, įmonės dažnai ir toliau nori tęsti bendradarbiavimą su kūrėju,“, – pasakoja G. Vanagė.
Sėkmingai įgyvendinus projektą, įmonės dažnai ir toliau nori tęsti bendradarbiavimą su kūrėju.
„Dizaino sparnų“ projekto vadovė taip pat pastebi, kad įmonės, dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo negalėjusios samdyti dizainerių, šiame projekte turi progą pamatyti, kokią pridėtinę vertę jų verslui gali sukurti šių specialistų įtraukimas į komandą.
„Padedant jauniesiems dizaineriams, Lietuvos įmonėms sudaroma galimybė įgyvendinti dizaino projektus, sprendžiančius realias problemas. Pavyzdžiui, kuriamos tvaresnės ir mažiau gamybos išteklių reikalaujančios pakuotės, drabužių kolekcijos ar net ultravioletinės spinduliuotės dezinfekcijos lempos“, – teigia G. Vanagė.
Vienas iš įdomiausių sėkmingo bendradarbiavimo tarp įmonės ir pradedančiojo dizainerio pavyzdžių – dizainerio Luko Gavėno sukurtas išmanus daugiafunkcio dezinfekavimo įrenginio (IMUDIS) produkto dizainas. Padedant mentoriui Denis Orlenok, šį išmanų dezinfekcijos prietaisą jaunasis dizaineris sukūrė įmonei „Uvireso“.
„Žmonėms esant patalpoje, ši lempa, padedant UV spinduliams, dezinfekuoja orą. Žmonėms palikus erdvę, imasi kambaryje esančių paviršių dezinfekcijos. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad lempos korpusas gaminamas iš 100 proc. perdirbamų medžiagų“, – sėkmingais projekto rezultatais džiaugiasi G. Vanagė.
Dizainas ir aplinkosauga
Gaminio dizainas – iš ko ir kaip jis pagamintas, kokia jo pakuotė – nulemia net 80 proc. produkto poveikio aplinkai, rodo Europos Komisijos duomenys.
„Dizaino paskirtis – spręsti problemas, su kuriomis susiduria įvairių paslaugų ar produktų vartotojai. Viena iš jų – aplinkos tarša. Ją mažinti galima taikant žiedinės ekonomikos principus. Pastaroji prasideda nuo įmonėje vykdomų procesų bei produktų dizaino. Puikus to pavyzdys – automobilis. Jo aerodinaminės savybės, naudojamos medžiagos, variklio dydis daro įtaką automobilio poveikiui gamtai“, – įsitikinusi G. Vanagė.
Pasak jos, „dizaineriai, kurdami produktus „Dizaino sparnų“ projekte dalyvaujančioms įmonėms, naudoja biologiškai skaidžias žaliavas, o patį gaminį kuria vadinamuoju „lego“ principu, kurį pasitelkus daiktą lengva išardyti, pataisyti ir, esant poreikiui, jo detales panaudoti kaip žaliavas kitiems produktams“.
Daugiau informacijos apie kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių bei jo vystymą rasite ČIA.
Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
