„Daugybė aptarinėjamų čiurlionistikos klausimų reikalauja visiškai naujo perskaitymo. Būtinas reprezentacinis Čiurlionio institutas“, – tikina prof. habil. dr. meno filosofas Antanas Andrijauskas.
„Atvažiuoja iš Japonijos orientalistai ir jie kalba, kaip japonų akimis Čiurlionis tarsi transformuoja pasaulio matymą“, – sako M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius, M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas.
Pasak M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojų, trūksta ir leidinių apie menininko kūrybą, jo ryšį su gamta ir pasauliu.
Pirmadienį pristatyta buvusio ilgamečio M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus direktoriaus Adelberto Nedzelskio prisiminimų knyga.
„Viena iš mūsų labai laukiamų knygų yra dvikalbis Čiurlionio laiškų komplektas. Kai kurie leidiniai vėluoja, mus pasiekdami iš kitų šalių. Bendrų didelių parodų katalogai, kaip, pavyzdžiui, buvo italų paroda „Modernybės demonas“ ir ten taip pat yra pateikiami Čiurlionio darbai“, – pasakoja meno filosofė dr. Nida Gaidauskienė.
Festivalio programoje – per 40 įvairių renginių: parodos, kamerinės muzikos koncertai, smuiko muzikos šventė, dvidešimtoji jaunųjų smuikininkų mokykla.
„Labai gražiai tuo Čiurlionio keliu keliaujame – ir Liškiavoje, ir Perlojoje koncertai. Dabar meno mokykloje veikia vaikų paroda – 270 vaikų piešė Čiurlionio tema. Kiekvieną sekmadienį [vyksta] sakralinės muzikos valandos“, – pasakoja Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.
Festivalio baigiamasis koncertas – M. K. Čiurlionio gimimo dieną – rugsėjo dvidešimt antrąją. Skambės M. K. Čiurlionio simfonija „Miške“, kiti populiarūs klasikos kūriniai, atliekami Kauno miesto simfoninio orkestro.
