E.Balsio jubiliejinių metų renginių programą Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau 2019 m. sausio 15-ąją pradės iškilmingu koncertu Žvejų rūmuose. Vasarą bus pristatyta E. Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera, o rudenį - Klaipėdos Žvejų rūmuose Lietuvos scenon po ilgos pertraukos sugrįš kompozitoriaus opera „Kelionė į Tilžę“.
Iškilmingame sausio 15-osios koncerte nuskambės 1954 m. E.Balsio parašytas Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį atliks jauna, užsienyje mokslus baigusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras.
Antroje koncerto dalyje klausytojai išgirs Siuitą simfoniniam orkestrui iš vienintelio E. Balsio sukurto baleto „Eglė žalčių karalienė“. Ji taps savotiška įžanga į kitą būsimą E. Balsio jubiliejinių metų premjerą – to paties pavadinimo šokio spektaklį. Pagal lietuvių liaudies pasakos siužetą sukurta „Eglė žalčių karalienė“ tiks ne tik gilesnius jos prasmių kodus lukštenantiems suaugusiems, bet ir pasakas mėgstantiems vaikams bei paaugliams.
Vieno talentingiausių pokario kartos kompozitorių Eduardo Balsio pažintis su muzika prasidėjo pajūrio krašte, 1929-1939 m. jam besimokant Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Čia būsimasis kompozitorius dainavo gimnazijos moksleivių chore ir grojo pučiamųjų orkestre, be to, turėjo galimybę klausytis Klaipėdoje gastroliuojančių muzikantų koncertų ir Valstybės teatro atvežamų operų spektaklių. 1939-aisias jis įstoja į Karo mokyklą Kaune, tačiau dėl užgriuvusios sovietų okupacijos joje tesimoko metus ir grįžta į Palangą, kur jo tėvai statosi namą. 1941-1945 m., vykstant karui, mokytojauja Kretingos gimnazijoje, diriguoja moksleivių chorui, jo repertuarui kuria dainas.
1945 m. E.Balsys pradėjo studijuoti kompoziciją Kauno valstybinėje konservatorijoje ir nuo to laiko tėvų namuose Palangoje, dabartinėje J. Šliūpo gatvėje, tebūdavo svečias. Tačiau būtent čia, Palangoje, jis su šeima daugelį metų leisdavo vasaras, čia parašė ir nemažai savo kūrinių.
E.Balsys – vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių-marinistų, Klaipėdos ir Baltijos jūros tematikai paskyręs nemažai savo kūrinių. Tai – ne tik baletas „Eglė žalčių karalienė“ ir opera „Kelionė į Tilžę“, bet ir poema styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“, o taip pat kelios dešimtys pajūrio tematikai skirtų populiariomis tapusių ir lig šiol klaipėdiečių prisimenamų dainų.
