„Nepapratai džiaugiamės, kad Frėjaus paukščius pavyko parskraidinti į Klaipėdą. Būtent čia prieš trisdešimt metų vyko viena svarbiausių jo gyvenime personalinė paroda „Neskraidantys paukščiai“, – teigia Kauno modernaus meno fondo iniciatorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, kartu su E. Frėjaus dukterimis inicijavusi šio parodos atidarymą.
Klaipėdoje E. Frėjus praleido nemažai savo kūrybinio laiko. Jis buvo aktyvus medalininkų simpoziumų dalyvis, rengė parodas, jo mažosios plastikos kūrinius, medalius aprašinėjo leidiniai. Frėjaus vardas buvo minimas tarp ryškiausių meninkų. Būtent Klaipėdai E. Frėjus padovanojo unikalų „Pegaso“ bareljefą, kuris daug metų puošė Klaipėdos teatro aikštę.
Viena iš autorius dukterų Monika Frėjutė-Rakauskienė parodos atidarymo metu galimybę pamatyti tėvo darbus Klaipėdoje įvardijo kaip simbolišką pabaigos pradžią. „Daugelį talentingų menininkų įvertiname tik po jų mirties. Mūsų tėčio darbai taip pat tik dabar – po 30 metų – vėl vertinami ir prikeliami iš užmaršties. Nepaprastai džiaugiuosi, kad jau greitai galėsime pristatyti ir jo atminimui skirtą kūrybos albumą, kuriame įprasminta jo meninė veikla ir atskleista nepaprastai laisva ir talentinga asmenybė, – savo mintimis dalijosi Monika Frėjutė.
E. Frėjaus „paukščių“ sugrąžinimas į Klaipėdą užminė ir klausimą – kur dingo „Pegaso“ bareljefas ilgus metus puošęs Klaipėdos aikštę? „Mus tai nemaloniai stebina, tačiau labai tikimės, kad artimiausiu metu šis nesusipratimas miesto valdžios bus išspręstas „, – pažymi Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Skulptorius ir architektas doc. Adomas Skiezgelas teigia, kad tokius meno kūrinius reikia gerbti ir saugoti, o ne uždengti prekinio ženklo reklamomis. Buvęs miesto vyriausiasis dailininkas pasakojo, kad šis akcentas buvo sukurtas apie 1980-uosius metus ir ilgus metus puošė miesto aikštę, kaip meninė reklama ant vieno gražiausių ir reprezentatyviausių aikštės pastato fasado.
Edmundas Frėjus buvo vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos skulptorių, save laikęs laisvamaniu ir kūryboje, ir įsitikinimuose, ir pasirinkimuose. Jo kūrinių temų ir formų įvairovė atspindi jo vidinę laisvę, kūryboje netrūksta improvizacijos, žaidimo, taip pat kaip ir gyvenime, - apie autorių kalba jo šeimos draugė Kauno modernaus meno fondo steigėja Eglė Andziukevičienė.
Parodoje „Sugrįžtantys paukščiai“ pristatomos iš kaltos geležies nukaltos simbolinės skraidančios būtybės, sparnuoti gyviai, moterų sparnuotos figūros. Autoriaus darbuose apjungtas lengvumas ir sunkumas, šaltis ir karštis, grožis ir bjaurastis, stambumas ir smulkumas.
Parodoje taip pat pristatomas skulptoriaus piešiniai. Atskirose erdvėse galima susipažinti su E. Frėjų supusia kūrybine aplinka ir dirbtuvių detalėmis. Taip pat parodoje galima pamatyti 2009 metais Henriko Gulbino sukurtą filmą „Ad volandum natus“ („Gimęs skraidyti“), kuriame pats menininkas vaizduojamas kaldinantis sau sparnus ir besirengiantis pakilimui.
Pirmąją renginių ciklo parodą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre galima aplankyti iki rugsėjo 26 d. Spalio mėnesį antroji retrospektyvinė renginių ciklo paroda vyks Kaune, o trečioji žiemą pasieks Vilnių.
Parodas organizuoja Kauno modernaus meno fondas kartu su skulptoriaus dukterimis Monika ir Marta Frėjutėmis.