DDW šaknys siekia 1998 metus. Tais metais dizainerių konsultacija (VOE) pirmą kartą organizavo Dizaino dieną. Renginiu siekta suartinti verslininkus ir dizainerius. Dizaino diena kasmet vykdavo Eindhovene ir kiekvienais metais sulaukdavo vis didesnio žmonių susidomėjimo, tad netrukus „išaugo savo drabužius“ ir nuo 2002 m. tapo Dizaino savaite, o 2005 m. ji buvo pervadinta į Olandų dizaino savaitę (DDW).
Šiemet DDW per dvidešimtmetį pasiūlė pačią gausiausią programą – vietiniams ir iš viso pasaulio atvykusiems lankytojams pristatė daugiau nei 2 600 dizainerių darbus net 120 įvairiose miesto vietose bei sulaukė daugiau nei 350 000 Nyderlandų gyventojų ir užsienio svečių dėmesio.
Eindhovene DDW organizatoriai pristato žinomų bei dar tik pradedančiųjų dizainerių darbus, rengia įvairias paskaitas, apdovanojimų įteikimo ceremonijas, performansus, veda diskusijas bei kitaip „švenčia dizaino šventę“. Nors dizaino savaitės metu lankytojams siūloma kiekviena įsivaizduojama disciplina ir dizaino aspektas, daugiausiai dėmesio skiriama eksperimentams, naujovėms ir tarpdisciplininiams dalykams. Išskirtinis dėmesys kiekvienais metais sutelkiamas jaunųjų dizainerių talento ugdymui ir propagavimui ir ateities projektavimo projektams.
DDW optimistiškai tiki dizainerių gebėjimu spręsti problemas. Organizatoriai įrodė, kad turi galybę išradingumo ir propaguoja mąstymo laisvę, o tai atneša atitinkamų dizaino inovacijų, kurių reikalauja mūsų greitai kintantis pasaulis. DDW tikslas – sustiprinti savų olandų dizainerių pozicijas bei parodyti, kaip viso pasaulio dizaineriai formuoja teigiamas ateities perspektyvas.
Nuo 2012 m. DDW apibrėžė kiekvieno renginio temą ir viešinimo kampanijos pavadinimą. Šių metų tema: „Jei ne dabar, tada kada?”. Beje, jei nesuspėjote Eindhovene apsilankyti, tai „save the date”: 2020 metais DDW vyks spalio 17-25 dienomis.
Arenoje – jaunųjų dizaino talentų show
Arena – vienas pagrindinių „Dutch Design Week“ komponetų. Joje pristatomi Eindhoveno Dizaino akademijos 2019 m. bakalauro ir magistro studijų absolventų baigiamieji darbai, vyksta diskusijos, filmų peržiūros ir performansai.
Šiemet, jau antrą kartą, sėkmingai peržengtos universiteto ribos ir „Graduation Show“ paroda surengta istoriniame „Campina“ pieno fabrike. Jame visuomenei pristatyti 62 magistrantūros ir 120 bakalaurų baigimo projektai. Čia lankytojai galėjo dalyvauti diskusijose apie dirbtinį intelektą, dizaino estetiką, socialines tapatybes, viešąją erdvę ir net išgirsti kelias sąmokslo teorijas.
Paroda lankytojus kvietė į kelionę per projektus ir instaliacijas, daugiausia dėmesio skiriant naujovėms, tvarumui, meistriškumui ir naujoms medžiagoms. Ji bandė lankytojams pristatyti visų formų dizainą, „atveriant duris“ eksperimentams, supažindinti su įvairiomis disciplinomis ir žiniomis, net peržengiant projektų, gaminių ar jų funkcijų ribas.
Apdovanojimu įvertintas Irakli Sabekia projektas – „Kalbančios sienos“
Olandų dizaino savaitės metu dizaino profesionalų žiuri išrenka kiekvienų metų bakalauro ir magistro studijų nugalėtojus. Vienas tokių – Irakli Sabekia, apdovanojimą gavęs už savo projektą „Voicing Borders“. „Melkweg“ apdovanojimas kasmet įteikiamas už tikrai unikalų talentą. Laimėjęs baigimo projektas turi būti labai originalus ir kupinas potencialo.
Sieną žymi spygliuota vielos tvora, kuri driekiasi per kaimo vietoves. Ji nutiesta dar apgyvendintose vietovėse bei eina per kaimus, kurie šiuo metu yra išnykę, nes buvo sugriauti.
Komisiją „įtikino Irakli Sabekia dizaino galia ir jo pasakojimo būdas“. Jie pažymi, kad: „Pristatymas yra konceptualiai labai stiprus, tačiau visi jo dizaino sprendimai prisideda prie šio objektyvaus ir garbingo pasakojimo būdo. Gražus, politiškai įpareigojantis projektas, objektyvizuojantis istoriją ir tokiu būdu suteikiantis balsą „karo paliestiems“, įtraukiant visus ir pradedant nuo kiekvieno“.
Šį laureatą, iš šešiolikos išskirtinių bakalaurų projektų nominuotų apdovanojimams, išrinko žiuri. Nugalėtojas gauna 2 000 Eur prizą ir 3D spausdintuvu atspausdintą trofėjų, kurį sukūrė taip pat Eindhoveno dizaino akademijos alumnas Olivier van Herpt.
„Irakli Sabekia yra kilęs iš Abchazijos regiono, šiaurės vakarinėje Sakartvelo dalyje. Kartu su Pietų Osetija Abchazija užima maždaug 20% Sakartvelo, kurią 2008 m okupavo Rusija. Sieną žymi spygliuota vielos tvora, kuri driekiasi per kaimo vietoves. Ji nutiesta dar apgyvendintose vietovėse bei eina per kaimus, kurie šiuo metu yra išnykę, nes buvo sugriauti.
Irakli Sabekia savo projekte „Voicing Borders“ nori atkreipti visų dėmesį į traumuotą gimtinės kraštovaizdį ir jo gyventojus. Jis suprojektavo siųstuvą su antena, kurį galima užkabinti ant spygliuotos vielos. Morzės kodu jis perduoda 16 sunaikintų kaimų pavadinimus ir jų geografines koordinates. Žiuri buvo sužavėta jo sukrečiančiu poelgiu, kuris kaip komunikacijos priemonę naudoja okupacijos manifestą ir spygliuotą vielą.
Ar sienos gali „vykdyti teisingumą“ tiems, ką jos skiria? Irakli Sabekia savo projektu „Voicing Borders“ išryškina įvairias neteisybėmis, kurias sukuria sienos. Pasinaudodamas radijo siųstuvu, kabančiu ant Rusijos ir Sakartvelo sienų tvoros ir Morzės kodu skleidžiančiu dėl Rusijos okupacijos „ištrintų iš Sakartvelo žemėlapio“ miestų pavadinimus, Irakli Sabekia paverčia okupacijos ginklą įrankiu protestuoti prieš tai. Vykdydamas išradingą techninę intervenciją, jis leidžia pasienio regionams būti alternatyviai „išgirstiems“.
Socialinio dizaino talento prizas – už filmukus policijai
Roxane de Jung pateikė projektą žmogaus ir komunikacijos kategorijai – mokymus policijai, kaip į visuomenę integruoti buvusius jaunuosius nusikaltėlius. Dizainerės sukurta serija animuotų edukacinių filmukų, padedančių policijai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, buvo įvertinta „Social Design Talent Award 2019” apdovanojimu.
Policijos pareigūnams skirtuose vaizdo įrašuose Roxane de Jung nagrinėja sudėtingą temą – sėkmingą jaunų buvusių sulaikytojų reintegraciją. Šie vieši vaizdo įrašai gali būti veiksminga priemonė mažinanti jaunimo pakartotinį nusikalstamumą, kuris dabar siekia net 63 proc.
Dizainerė apklausė policininkus, baudžiamosios teisės advokatus ir psichologus, ieškodama sprendimų, kurie mažina recidyvizmo riziką. Jos mokomieji filmukai analizuoja problemą, identifikuoja įsitraukiančius socialinius partnerius ir pasiūlo praktinių patarimų. Kitaip tariant, autorė pateikia įrankį, padedantį policijai padėti šiems rizikos grupės žmonėms.
Pradėk pokalbį su „žaliuoju miesto ekspertu“
Maisto ir ne maisto kategorijoje su savo kūrybiškomis intervencijomis, kurios siekia pagerinti miesto augalus ir parkus prižiūrinčių asmenų statusą ir viešumą, sužibėjo Cécile Espinasse.
Autorė pastebėjo, kad žmonės, linkę į miesto sodus, yra nematomi. Tačiau jie svariai prisideda prie bendruomenės ir jos aplinkos kūrimo bei gražinimo. Turėdami žinių apie sodininkystę, jie gali suteikti dar daugiau naudos, jei vietiniai gyventojai su jais bendrauja.
Olandijos įmonė „Ergon“ įdarbina tuos, kurie turi fizinę ir psichinę negalią. Joje Cécile tris mėnesius stažavosi kaip menininkė bei sukūrė firmos darbuotojams uniformas, kurios kviečia daugiau bendrauti su šiais „žaliaisiais ekspertais“. Tai sukelia jiems didesnį pasididžiavimo savimi jausmą. „Viskas priklauso nuo pokalbių pradėjimo ir naujų ryšių kūrimo“, – įsitikinusi jaunoji dizainerė.
Dizaino aktualijos ir temos – tos pačios, pristatymai – skiriasi
Pasak Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktoriaus, olandų dizainų savaitėje buvo galima stebėti daugybę įdomių jaunųjų talentų ir patyrusių dizainerių darbų. „Vieni eskaluoja vartojimo problemas, kiti atkreipia dėmesį į vis stiprėjančius socialinius tinklus, treti – projektuoja ateitį ir ieško sprendimų sunkiai išsprendžiamiems dizaino rebusams“, – savo įspūdžiais dalinasi Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius.
„Po išvykos į Nyderlandus galima palyginti Eindhoveno dizaino akademijos absolventų projektus su Vilniaus dailės akademijos studentų kūrybiniais sprendimais. VDA alumnų ir mūsų bendruomenės narių darbai nagrinėja tas pačias temas ir bando susidoroti su tais pačiais aktualiais visuomenės iššūkiais, bet šiek tiek nusileidžia Eindhoveno dalyviams įspūdingesnėmis prisistatymo galimybėmis bei idėjos išvystymo technologijomis.
Kasmet birželį organizuojame „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą ir geriausiųjų parodą, tuo metu vyksta ir „Meno celių“ paroda. Manau, kad būtų dar įspūdingiau, jei ekspozicijose visame mieste visuomenei ir užsienio svečiams būtų pristatomi ne tik geriausi, bet visi be išimties VDA absolventų darbai“, – teigia Marius Urbanavičius.
