Koncerto įkarštyje su garsiaisiais muzikantais koncertuodami Kauno simfoninio orkestro nariai nebegalėdami rimtai sėdėti ėmė šėlti ir sukėlė tikrą smuikų bei kitų instrumentų bangą. ELO vyrukai šypsojosi ir gyrė originalią lietuvišką bangą.
Pagyrų nusipelno ir patys koncerto kaltininkai – jie dar kartą parodė, kad su amžiumi energijos scenoje nemažėja, gal tik prakaito tenka išlieti daugiau. Nors užsienio žvaigždes apšildė lietuviška grupė „Arbata“, galbūt to net nereikėjo. Tikro garso puikiai pažįstamos ELO dainos iš karto užvedė publiką, o pasigirdus rokenrolams žiūrovų kojos ėmė trepsėti savaime.
Kiek vyresnė publika, užpildžiusi daugiau nei pusę „Utenos“ arenos salės, nostalgiškai sutiko pasiilgtus šlagerius. Skambant jaunystės baladėms, kitaip nei įprasta per šių laikų koncertus, į viršų kilo ne mobilieji telefonai, o tikros žiebtuvėlių liepsnos.
ELO muzikantai tarp dainų nedaugiažodžiavo, tačiau Vilniaus žiūrovams pasakė, kad labai džiaugiasi grįžę į Lietuvą. Įpusėjus koncertui nuo pakylos nulipo Kauno simfoniniam orkestrui dirigavęs maestro Louisas Clarkas ir pristatė ištikimiems gerbėjams jau pažįstamus grupės narius. Gausių plojimų pelnė iš Lenkijos kilęs ELO smuikininkas Mikas Kaminskis, žiūrovus dar kartą sužavėjęs savo mėlynojo smuiko valdymo meistriškumu.
Sušilę ir įkaitę ELO veteranai scenoje nuoširdžiai linksminosi – žiūrovams net teko išvysti neįprastą smuiko ir gitaros bruderšaftą. Skambant „Evil Woman“, „Strange magic“, „Sweet Talkin‘ Woman“, „Wild West Hero“ ir kitoms garsioms grupės dainoms, negalėdami išsėdėti žiūrovai šoko salės gale, o arčiau sėdintys grupės gerbėjai šūksniais ir emocingais plojimais dėkojo ELO už grąžintą jaunystę. Ar jos prisiminimus...
„Electric Light Orchestra“ daina „Sweet Talkin‘ Woman“.