Muziejų asociacija laukia atsakymo iš valdžios
M.Pečiulis 15min patikino, kad jau buvo kreiptasi į Vyriausybę, Seimą ir Prezidentūrą.
Anot pašnekovo, šiuo metu Lietuvos muziejų išlaidos išaugo apie 4 kartus: „Tarkime, Jūrų muziejaus aktualusis poreikis viršija 800 tūkst. eurų.“
„Muziejai įvertino, kad metų pradžioje numatytų lėšų nebeužteks, todėl teks prisidurti savo uždirbtomis lėšomis. Vadinasi, visi pinigai bus nukreipti į infrastruktūros išlaikymą, o ne veiklą“, – teigė M.Pečiulis ir pridūrė, kad lėšos veiklai ir iki šiol nebuvo pakankamos.
Muziejams reikalingos specialios sąlygos – meno ir istorinėms vertybėms reikalingas specialus mikroklimatas. „Čia nėra kur taupyti, nes galime sugadinti neįkainojamus dalykus“, – pasakojo M.Pečiulis.
Be to, Lietuvoje yra ir gyvūnais besirūpinančių įstaigų, pavyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejus.
Pasak jo, sprendimai bus priimti gavus atsakymą iš valdžios.
A.Gelūnas: visas gražumas dar ateityje
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) direktorius Arūnas Gelūnas teigė, kad tai neturėtų būti vienos institucijos sprendimas. Jis turėtų būti priimtas po diskusijų su Lietuvos muziejų asociacija bei muziejų taryba prie Kultūros ministerijos.
Lyginant su 2021 metų rugpjūčiu šį rugpjūtį LNDM sumokėjo 7,3 proc. daugiau. O lyginant su šių metų liepos mėnesiu rugpjūtis kainavo 12,7 proc. daugiau.
Atsakydamas į klausimą, ar žadama eiti muziejų Prancūzijoje keliu, sakė mąstantis panašia kryptimi. Pabrėžęs, kad idėjos nėra galutinės, A.Gelūnas keliomis pasidalijo: gali būti, kad LNDM darbuotojai anksčiau baigs dieną, dirbs nuotoliniu būdu, galbūt viena savaitės diena (mažiausiai populiaria) trumpės lankymas.
„Mintys sukasi, bet sunkius sprendimus norime priimti kolektyviai. Kad nebūtų gerų muziejų, kurie negesina šviesų, ir blogų, kurie gesina, – teigė A.Gelūnas. – Juk mūsų pagrindinė misija yra teikti muziejines paslaugas.“
Kol kas LNDM veikia judesiui jautrūs šviestuvai, kurie aktyvuojasi, kai lankytojas įeina į salę, tačiau jie – ne visuose muziejuose, aiškino A.Gelūnas.
„Kol kas su elektros tiekėjais pasirašytos sutartys nenuvedė į radikalų pabrangimą. Bet susigūžę laukiame šilumos sąskaitų, kurios ateis lapkričio mėnesį. Tad visas gražumas dar tik ateityje, nes po Naujųjų metų elektra nebebus tiekiama net panašiomis kainomis. Kalbame apie 460 proc. išbrangimą, o tokiu pinigų mes tikrai neturime ir tai yra valstybinio lygmens klausimas“, – sakė LNDM direktorius.
R.Kačkutė: ieškome būdų sutaupyti
„Sąskaitos tikrai didelės ir mums tikrai trūksta pinigų“, – teigė Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Rugpjūčio mėnesį už elektrą 33 tūkst. eurų sumokėjęs muziejus nebeturės pinigų rugsėjį, tikino pašnekovė. Pasak jos, 2022 m. liepą sąskaita buvo 32 tūkst., 2021-aisiais – 2 tūkst.
„Šiuo metu sekame, kiek elektros kiekviename padalinyje suvartojame, ir žiūrime, kaip galime kuo daugiau sutaupyti iš vidinių resursų. Taip pat atliekame skaičiavimus, kiek pavyktų sumažinti išlaidų, jeigu trumpintume darbo laiką“, – komentavo R.Kačkutė ir pridūrė, kad galutinius atsakymus turės tik kitą savaitę.
MO muziejų pasiekė siaubinga sąskaita
MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė sako, kad rugpjūtį įstaigą „pasiekė siaubinga sąskaita“, todėl su kitomis kultūros įstaigomis žada kreiptis pagalbos.
M.Ivanauskienė atkreipė dėmesį, kad nevyriausybinis sektorius šiuo metu yra pažeidžiamesnis, nes neturi valstybinio finansavimo: „Mūsų viešieji finansai yra skirti projektinei veiklai, kurią esame įsipareigoję įgyvendinti, todėl tam pinigus ir skirsime. Išaugusias elektros kainas dengiame iš savo veiklos, bet dabar šuolis yra drastiškas ir esmingai išbalansuoja.“
Už rugpjūtį muziejus sulaukė 22 tūkst. eurų sąskaitos (ją sumokėjo iš rezervo), kai įprastai būdavo 4 tūkst. eurų.
Pasiteiravus apie pokyčius pašnekovė atsakė: „Darbo valandų trumpinimas mums mažai ką keičia, nes ne ten išeina pagrindiniai elektros kaštai.“
Šiuo metu muziejuje svarstoma keisti bilietų kainas. Kol kas įėjimas yra 9 eurai, bet mąstoma apie 11 eurų sumą.
Atsinaujinančios energijos šaltiniai
Išsigelbėjimu įstaigoms gali tapti atsinaujinantys energijos šaltiniai. M.Pečiulis sakė, kad atskiri muziejai jau pateikė aktualiuosius poreikius dėl saulės energetikos: „Tačiau tai nėra greiti sprendimai, mat mums reikia šią minutę spręsti, ką daryti.“
M.Ivanauskienė taip pat domėjosi saulės elektrinių pirkimu: „Tai yra daugiau nei 500 tūkst. eurų investicija mūsų poreikiui, be to, šiandien perkant elektrą būtų galima įsigyti tik nuo 2024-ųjų pradžios. Tai tikrai ne kito mėnesio sprendinys. Visgi esame mąstę ir anksčiau ant MO muziejaus stogo įsirengti saulės baterijas, tačiau jos padengtų tik 10 proc. sunaudojamos energijos, o investicija yra didžiulė.“
A.Gelūnas teigė, kad LNDM planuoja įsigyti tam tikrą dalį saulės elektrinių: „Nežinau, kiek mums pavyks, nes tai yra naujas dalykas, apie kurį pradėta kalbėti tik šįmet. Be to, visai ne juokais pagalvojome apie saulės baterijų įrengimą ant stogų. Aišku, ne šį rudenį. Manau, kad šie dalykai įstaigų lygmeniu taps kasdienybe.“
