Savo įraše jis teigė daugiau nebesantis šio muziejaus darbuotojas: „Galutinį sprendimą priėmiau po to, kai buvo paskelbtas interviu su naujuoju įstaigos direktoriumi. Jau perdaviau dalį spaudinių kolekcijos, už kurią buvau atsakingas, ir nuo kovo pradžios nedalyvauju jokioje muziejaus veikloje.“
D.Ozerkovas sako, kad nenori turėti nieko bendro su šių dienų Rusija. Pasak jo, dar 2006 metais Šiuolaikinio meno skyrius muziejuje buvo laikomas integralia muziejaus dalimi, jame buvo ieškoma naujų perspektyvų interpretuojant klasikinį meną.
„Tai buvo ambicingas ir galingas projektas, kuris darė įtaką muziejaus įvaizdžiui ir kūrė jo reputaciją. Jis buvo grindžiamas dialogu ir abipuse pagarba kalboms ir šalims, tautybėms ir religijoms, istorijai ir šiuolaikiškumui“, - sakė D.Ozerkovas.
„Buvome bienalės „Manifesta“ dalimi – paviljone buvo galima pamatyti Boriso Michailovo darbus ir Marlene Dumas tapytus rusų portretus. Nikolajaus salėje 2017 metais buvo rodomi nauji Anselmo Kieferio darbai, o 2016 metais Jano Fabre'o kūriniai buvo eksponuojami visame muziejuje“, – rašoma D.Ozerkovo įraše.
Buvęs Ermitažo meno vadovas prisipažino, kad tylėdamas jautė kaltę:
„Rusijai pasiuntus savo karius į Ukrainą dialogas ir pagarba Rusijoje nustojo ką nors reikšti. Naujienas pakeitė propaganda, kurioje nieko nekalbama apie tai, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos yra kaltinamos daugybe nusikaltimų prieš civilius gyventojus.
Būdamas Rusijos pilietis, šią gėdą laikiau ir savo kalte, ir išsakiau šią nuomonę. Tada mano pasirinkimas buvo nustoti ką nors daryti šiandieninėje Rusijoje ir dėl jos.“
Jis teigė, kad atsisakė ir kitų pareigų Rusijos institucijose.
Įrašo pabaigoje pridūrė: „Sveikinu visus, kuriems graikiškas žodis „Exodus“, kurį vartojo Septuagintos rašytojai, tapo vienintele įmanoma išeitimi iš dabartinės situacijos. Rusija išspyrė visus mus, kurie jos kultūrai norėjome tik gero.“
