„Tai ir yra mąstymo krizė, apie kurią kalbėjo Edmundas Husserlis, Anri Bergsonas, Martinas Heideggeris ir daugybė kitų“, – teigia filosofas, vienas iš tarptautinės filosofijos konferencijos Vilniuje, Europos humanitariniame universitete, rengėjų Povilas Aleksandravičius.
Krizė, kurioje atsidūrė žmonija, yra radikalaus pobūdžio ir kelia žmonijos išlikimo klausimą. Ar mąstytojas gali užkirsti kelią karui? Kokią išeitį iš mąstymo krizės galima pasiūlyti? Tai klausimai, šiandien keliantys nerimą pasaulio filosofams. Apie tai bus kalbama ir tarptautinėje konferencijoje „Thinking in Crisis“, kuri Europos humanitariniame universitete Vilniuje prasidės jau rytoj, birželio 28 dieną. Konferencija skirta Europos humanitarinio universiteto įkūrimo 30-mečiui.
Pranešimus konferencijoje skaitys žymiausi šių laikų filosofai – Heideggerio filosofijos specialistas Friedrichas-Wilhelmas von Herrmannas iš Vokietijos, Hannos Arendt instituto įkūrėja, filosofė, politinių idėjų istorijos specialistė iš Prancūzijos Chantal Delsol, amerikietis Bardo koledžo Hannos Arendt centro vadovas Rogeris Berkowitzius, daugybės knygų autorius prancūzas Fredericas Wormsas.
Europos humanitariniam universitetui konferencijoje atstovaus filosofas P.Aleksandravičius ir universiteto įkūrėjas, iš Baltarusijos pasitraukęs žymus mokslininkas ir filosofas, profesorius Anatolijus Michailovas.
„Reikia pripažinti, kad gyvename itin įdomiais ir labai neramiais laikais. Kinai turi patarlę: „Neduok Dieve, gyventi permainų metu.“ Permainos, kurias išgyvename šiandien, tokios radikalios, tokios globalios, nenuspėjamos ir tokios keliančios nerimą, kad visiškai neįmanoma nuspėti, kas mūsų laukia. Mūsų visuomenėje, mūsų socialinėje aplinkoje, žmoguje viskas taip susipainioję, kad modeliuoti ir apibrėžti ateitį mąstytojams yra nepaprastai rimtas iššūkis“, – teigia vienas iš konferencijos organizatorių, akademikas A.Michailovas.
Tikslieji mokslai ir technologijos, keisdami materialųjį pasaulio aspektą, yra bejėgiai keisti žmogaus protą ir dvasią.
P.Aleksandravičius įsitikinęs, kad mąstymo ir minčių krizės pradžią pasaulyje galima tapatinti su XIX amžiuje milžinišką galią įgavusiais tiksliaisiais mokslais. Būtent jie ir netrukus atsiradusios technologijos, o ne filosofija ėmėsi spręsti žmonijos problemas. „Ir iki tam tikros ribos tai – labai sveikintinas dalykas, – teigia profesorius. – Technologijos gali transformuoti mūsų gyvenimą, susijusį su materija, su kūnu, su smegenų veikla. Tai dėl jų pasaulyje kilo ekonominė gerovė, vystėsi sveikatos apsauga ir daugybė dalykų. Kiekvienas tai žinome. Technologijos mums atveria galimybes, kurios dar neseniai atrodė tikra fantastika, šiandien jos tampa realybe. Tačiau problema yra ta, kad žmogus turi ne tik kūną ir smegenis, bet ir dvasią, jame egzistuoja polinkis mylėti, bet lygiai taip pat ir polinkis daryti bloga. Tikslieji mokslai ir technologijos, keisdami materialųjį pasaulio aspektą, yra bejėgiai keisti žmogaus protą ir dvasią. Tai pajėgūs padaryti filosofija, menas, religija. Mums reikia naujo dvasinio arba mąstymo impulso, kuris leistų technologijas panaudoti kūrybai ir gėriui.“
Kas blogo vyksta mąstyti pašauktų žmonių – filosofų, mokslininkų, kultūros veikėjų sąmonėje?
Konferencijos rengėjai – akademikas A.Michailovas ir profesorius P.Aleksandravičius įsitikinę, kad šiandien kalbėti apie mąstymo krizę, tuščiomis spekuliacijomis tapusią filosofiją ir autentiškumą praradusius universitetus yra būtina. Kodėl filosofija ir universitetai nebėra pajėgūs atlikti savo misijos? Kas blogo vyksta mąstyti pašauktų žmonių – filosofų, mokslininkų, kultūros veikėjų sąmonėje?
„Stebint, su kokiomis krizėmis dabar susiduria pasaulis – karas Ukrainoje, epidemijos, klimato kaita, ekonominio modelio ydos ir daugybė kitų išmėginimų, tampa aišku, kad mąstome kažkaip ne taip. Kad mūsų mąstymas yra bejėgis. Ištiktas krizės. Štai taip ir kilo konferencijos idėja: reflektuoti kritinę mūsų mąstymo, o tai reiškia ir žmonių, žmonijos, politikos, universitetų, būklę ir aiškintis, ką dar galime padaryti“, – apie sumanymą Europos humanitariniame universitete surengti tarptautinę konferenciją kalba filosofas P.Aleksandravičius.
Gerų mūsų idėjų ir minčių nelydi jėga ar energija, leidžianti jas realizuoti, sukurti kažką realaus.
Profesorius P.Aleksandravičius sako, kad jo paties pranešimo tema konferencijoje į filosofiją kvies pažvelgti labiau kaip į dvasinę mąstymo praktiką. Pranešėjas kalbės apie tai, kad didžioji šiandienos problema yra ne idėjų trūkumas, o tai, kad gerų mūsų idėjų ir minčių nelydi jėga ar energija, leidžianti jas realizuoti, sukurti kažką realaus.
Kokie galėtų būti mūsų idėjoms būtinos jėgos šaltiniai?
„Jeigu norime transformuoti į gera asmeninius gyvenimus ir visuomenę, šalia mūsų nuostabių idėjų reikia ir to, ką Bergsonas vadino fundamentaliąja, arba kuriančiąja, emocija. Tai – stipri, visą žmogaus ir net visuomenės gyvenimą į priekį stumianti, jį atnaujinanti, kurianti galia, kurią galime juntamai išgyventi ir kuri vienintelė yra pajėgi pasipriešinti tai kitai, galingai mūsų prigimties jėgai – instinktų galiai. Savo pranešime klausiu, kokie galėtų būti mūsų idėjoms būtinos jėgos šaltiniai?“
Konferencijos dalyviai – įdomiausi šių laikų filosofai į Vilnių atvyksta Europos humanitarinio instituto įkūrėjo, profesoriaus A.Michailovo dėka. Daugelį jų su Vilniuje gyvenančiu Baltarusijos mokslininku sieja asmeninės pažintys ir abipusė pagarba.
Vienas ryškiausių šiuolaikinių prancūzų filosofų F.Wormsas konferencijoje kalbės apie gyvybinius mūsų resursus, kuriuos naudojame ir asmeniniam, ir socialiniam gyvenimui. Jie galėtų padėti mums išbristi iš įvairių kritinių situacijų. Filosofas iš JAV, Lietuvoje jau pažįstamas R.Berkowitzius skaitys pranešimą apie tai, kaip galėtume atnaujinti politiką, remdamiesi H.Arendt idėjomis. Kita H.Arendt specialistė, prancūzė Ch.Delsol svarstys, ko vertos Švietimo epochos idėjos, mąstant apie visos mūsų europinės civilizacijos atnaujinimą.
Konferencijos organizatoriai džiaugiasi, kad į Vilnių panoro atvykti profesoriai Eugenio Agostino Parati ir Marta Vassallo, kurių tyrimai yra glaudžiai susiję su medicina. Konferencijoje jie analizuos krizės sąvoką ne tik iš filosofijos, bet ir iš neuromokslo perspektyvos. Dar vienas svečias iš Italijos, Francesco Alfieri, išryškins kritinę situaciją mūsų universitetuose, kuriuose nebereikia mąstyti, tik pildyti biurokratinius reikalavimus, kad universitetas gautų finansavimą. Jis taip pat dėstys mintis apie intelektualo misiją šiuolaikinėje visuomenėje.
Per videoplatformą iš Vokietijos prisijungs gerai filosofų pasaulyje žinomas, iškiliausias Heideggerio mąstymo tyrinėtojas Friedrichas-Wilhelmas von Herrmannas.
Panašias temas apie filosofo atsakomybę šiandien gvildens ir profesorius A.Michailovas. Per videoplatformą iš Vokietijos prisijungs gerai filosofų pasaulyje žinomas, iškiliausias Heideggerio mąstymo tyrinėtojas Friedrichas-Wilhelmas von Herrmannas. Jis kalbės apie tai, kam mums apskritai reikalingi tokie dalykai kaip filosofija.
Konferencija, skirta Europos humanitarinio universiteto įkūrimo 30-mečiui, yra bandymas susimąstyti ir ieškoti atsakymo į klausimą: ar šiandien įmanomas liberalusis švietimas? Europos humanitarinis universitetas jau 30 metų siekia sukurti nepriklausomos minties erdvę Baltarusijai, o pastaraisiais metais ir kitoms, nuo režimo ar karo nukentėjusioms šalims.
Europos humanitarinio universiteto 30-mečiui skirta tarptautinė filosofijos konferencija „Thinking in Crisis“ – birželio 28–30 dienomis Vilniuje.