Filmo „Lora“ premjera – naujo žanro krikštas
Festivalio rengėjai smaginasi, prisidėdami prie pasaulyje jau seniai populiaraus, bet Lietuvoje dar tik atsirandančio menų žanro – šokio kino – plėtros. Gegužės 8 d., antradienį, Menų spaustuvėje įvyksianti kino kūrėjo Algimanto Mikutėno šokio filmo „Lora“ premjera taps savotišku šio žanro krikštu.
Kino operatoriui, vaidybinio ir dokumentinio kino kūrėjui A.Mikutėnui naujasis darbas apie bene žinomiausią šiuo metu lietuvių šokėją ir choreografę Loretą Juodkaitę tapo tikru kūrybiniu ir profesiniu iššūkiu.
„Aš esu vaidybinio kino specialistas, o čia – visai kas kita. Teko pačiam mokytis filmuoti šokį, mėginti pagauti pačią šokio esmę. Tik kaip tai padaryti, kai Loreta sukasi kaip „vilkelis“, o jos 5 kg sveriantis sijonas įvairiomis linijomis banguoja 4-5 m diametru?“ – patirtimi dalijosi operatorius.
A. Mikutėnas pasakoja įkvėpimo ieškojęs Azerbaidžane, o plastinio ir spalvinio sprendimo – savo mėgstamų dailininkų tapybos darbuose.
„Po daugelio svarstymų ir mėginimų, nusprendžiau parodyti vieną šokėjos dieną nuo kasdieninio prabudimo, pusrytinės kavos. Man buvo svarbi net šokėjos patalynės spalva – pats ieškojau ir suradau ryškią, nes mėgstu žaisti juoda, ruda, balta ir raudona spalvomis kaip Caravaggio, Rembrandto drobėse“, – teigė daugiau negu 50 įvairaus žanro filmų, vaizdo klipų ir siužetų nufilmavęs žymus lietuvių kino menininkas.
Po filmo „Lora“ premjeros „Naujojo Baltijos šokio“ rengėjai žiūrovus pakvies pokalbiui su filmo autoriais A. Mikutėnu ir L. Juodkaite.
Vokietijos šokio vadybos dėlionės
Prieš filmą Menų spaustuvėje įvyks ir įdomus edukacinis renginys – apskritojo stalo diskusija „Šokio ir scenos menų institucijos bei finansavimas Vokietijoje“. Rengėjai jį skiria ir iš Lietuvos neemigruoti mėginantiems scenos menų profesionalams, ir šios sferos vadybos problemomis besidominčiai publikai, ir kultūros politikams. Neseniai Seime įkurta Teatro ir koncertinių organizacijų įstatymo reformos darbo grupė – jai tai puiki proga ne vėl išradinėti dviratį, o išgirsti apie tai, kaip teatro ir šokio dviračiais važinėjamasi Vakarų Europoje.
Vokiški šokiai Marijos žemėse
Trečiadienį Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje pasirodys viena didžiausių festivalio žvaigždžių – vokiečių trupė „cie. toula limnaios“. Graikų kilmės choreografės, garsiosios Pinos Bausch mokinės, Toulos Limnaios šokio spektaklyje „kiekvieną mielą dieną“ karštas pietietiškas temperamentas susiduria su Antikos kultūrai būdingu monumentalumu, gracingi vokiečių šokėjų kūnai efektingai grimzta trijose tonose lietuviškos žemės.
Vokiečių trupės spektakliu uždarius „rimtąją“ festivalio dalį, ištikimiausieji „Naujojo Baltijos šokio“ fanai kviečiami į Menų spaustuvę, kurioje jų lauks festivalio uždarymo vakarėliui jau pasirengę „balerūnai“.
Šokėjai gros, publika šoks
„Balerūnų diskoteka“ – rengėjų bandymas festivalio pabaigoje atsikratyti oficialios atmosferos ir šokio žmones atskleisti kaip universalias, įvairiapusiškai kūrybingas asmenybes. Paprastai šokėjai šoka. Tačiau daugelis jų – kur kas daugiau negu vien šokio atlikėjai: vieni tapo, kiti rašo, o treti – kuria muziką.
Unikaliame „Naujojo Baltijos šokio‘12“ uždarymo vakarėlyje šokėjai susikeis vietomis su publika. DJ'ais pavirs penki šokio profesionalai: Kauno šokio teatro „Aura“ solistas Mantas Stabačinskas, nepriklausomas choreografas ir šokėjas Tautvilas Gurevičius, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto artistai Marius Miliauskas ir Žilvinas Beniuševičius bei Valstybinio dainų ir šokio ansamblio „Lietuva“ šokėjas bei Gyčio Ivanausko teatro artistas Naglis Bierancas. „Balerūnų diskoteka“ žada ir kitų menininkų netikėtumų publikai.
